2019 m. kelionių spalvos. Ką verta prisiminti

Kaip ir 2018 m., taip ir šie mano metai, buvo apsupti kelionių, visomis prasmėmis.

• 5,5 mėn. praleidau keliaudama (lydėdama keliautojus ir savo malonumui);
• teko skristi 36 kartus;
• lankiausi Lietuvoje, Filipinuose, Vietname, Singapūre, Kenijoje, Javos saloje (Indonezijoje);
• daugiausia keliavau Balio saloje. Ir be pažįstamų vietovių, užsukau į 40 naujų kultūrinių, religinių, gamtos salos vietų;
• sukūriau keliautojų bendruomenę „Indonezija iš arti“;
• pakonsultavau, suorganizavau keliones Balyje ir kitose Indonezijos salose dvigubai daugiau keliautojų nei praeitais metais;
• kartu keliavau po Pietryčių Aziją su keliais šimtais keliautojų;
• atsakiau į begalybę klausimų privačiomis žinutėmis, keliautojų grupėse apie keliavimą Indonezijoje.

Visur yra grožio ir žavesio, jeigu jį norime ir leidžiame sau pamatyti

Anksčiau gyvendama Lietuvoje, užsisukus darbų verpetuose, mažai tyrinėjau gimtinę. Ir net nekeliavusi, maniau, kad čia nėra ką pamatyti. Tačiau, kaip aš klydau! Lietuvoje yra tiek grožio ir gaila, kad jį pradėjau vertinti tik dabar, kai į tėvynę užsuku rečiau ir trumpesniam laikui.

Šiemet grįžusi, po 2 metų pertraukos, negalėjau atitraukti akių nuo Lietuvos lygumų hipnozės. Kelionėje iš Vilniaus link Kintų (Klaipėdos apskrityje) buvau beveik prisiklijavusi prie mašinos, traukinio langų norėdama nepraleisti nei vienos detalės. O važinėjant aplink Klaipėdos apylinkes radau ne tik laukinės gamtos, bet ir senosios lietuvių kultūros pėdsakų apie kuriuos, net nežinojau.

Lietuva tikrai yra graži ir verta laiko ją gerai pažinti prieš ieškant naujų horizontų svetur.

Nereikia visko. Reikia tai kas artima širdžiai

Kažkada aš buvau maksimalistė kelionių prasme, „noriu pamatyti, aplankyti kuo daugiau, net ir per trumpą laiką“. Tačiau dabar, lengviau renkuosi vietas, kurios man atrodo įdomios, užuot vietas, kurias kažkas kažkur aprašė, kaip „privalu pamatyti“. Ir nesvarbu, kad jų nuotraukų nėra instagram’e ar tai, kad aplankysiu per vieną dieną mažiau.

Net kai pirmą kartą atvykau į Balį, skubėjau apvažiuoti visas garsiausias vietas. Bet dabar renkuosi tas vietas, apie kurias sunkiau rasti informacijos internete ar nėra jokių kelio ženklų, kaip į jas nuvažiuoti. Būtent tas, naujų vietų atradimo džiaugsmas, man labai patinka ir mane „veža“. Šiemet Balio saloje tokiais maršrutais ir keliavau – keliautojų nepramintais takais.

Subalansuotos kelionės, geriausios kelionės

Koks aplanko jausmas viduje, kai kelionėje tik skubame greičiau kažką pamatyti, daugiau nuveikti, nepalikdami vietos net atsikvėpti, pagalvoti ką pamatėme, ką veikėme, kokias emocijas mums suteikė ar kaip jautėmės?

Man šiemet, keliavimas Filipinuose buvo tas puikus balanso pavyzdys. Ne tik dėl pačios kelionės veiklų bei poilsio paskirstymo, bet ir pačios šalies. Kurioje galima rasti tiek nuostabius paplūdimius poilsiui, tiek gamtos grožio ar istorijos, kultūros. Ši šalis subalansuota puikiom kelionėm.

Verta grįžti į vietas, kuriose jaučiamės gerai

Kažkada sau sakiau, „į tą patį miestą/šalį tikrai negrįšiu, nes yra dar tiek vietų, kurių nemačiau“. Bet dabar tokia mintimi nesivadovauju. Nes jeigu yra vietos, kurios artimos, kodėl turiu save apgaudinėti ir ieškoti to pačio jausmo kažkur kitur?

Singapūras, vienas iš tokių valstybių-miestų, kur grįžtu labai noriai ir ne kartą. Man viskas čia tarsi artima. Nes primena europietišką lygį, standartus, sistemą, kurių kartais pasiilgstu lengvame Indonezijos chaose. Nors šioje kelionėje labai prasišoviau su viešbučiu. Netgi galiu teigti, kad Singapūre kartais pasisemiu naujų jėgų ir motyvacijos darbui.

Be to, pati valstybė nuolat stengiasi pateisinti savo „-iausią“ statusą ir sugalvoja įdomių naujovių pakutenti smalsiausių keliautojų vaizduotę. Traukia mane čia pamatyti ir tai, ko dar nemačiau buvusių kelionių metu. Kaip šįkart, mano akys žybėjo stebinti aukščiausią pasaulyje krioklį uždaroje patalpoje.

Visiems reikia antro šanso. Vietos keičiasia, keičiamės ir mes

Kai pirmą kartą, prieš keletą metų, užsukau į Da Nang miestą Vietname, net nesupratau kodėl jis buvo įtrauktas į kelionės planus. Tačiau džiaugiuosi, kad šiemet šiam miestui suteikiau antrą šansą ir vėl jį aplankiau.

Nežinau tiksliai ar miestas taip pasikeitė, ar aš, bet radau tiek vietų, kurios mane be galo sužavėjo, o ir šalia miesto galima rasti įdomių gyvūnų. Net šiek tiek gailėjausi, kad nepasiplanavau čia pabūti ilgiau, nes kartu kelionėje buvo suplanuota aplankyti ir Vietnamo nacionalinius parkus.

Kartais tas pirmas įspūdis būna klaidingas dėl įvairiausių priežasčių, todėl prieš siūlant kitiems keliautojams „nevažiuoti ten“ vertinga būtų pagalvoti gal tai vieta reikia suteikti antrą šansą?

Tam tikrų dalykų tiesiog neįmanoma suplanuoti. Ir tai nėra blogai

Pirmoji mano pažintis su Afrikos žemynu šiemet buvo per Kenijos valstybę. Ir nesvarbu kaip gerai buvome pasiruošę kelionei (taip galvojome), tačiau joje buvo įvairių neapgalvotų/nežinotų dalykų, kurie mūsų kelionei suteikė tik dar įdomesnių spalvų.

Svarbiausia, kad oro, gamtos ir laukinių gyvūnų neįmanoma suprognozuoti 100%, todėl visuomet reikia prisiminti, kad netikėtumų su jais tikrai bus. Ar tai, kad karščiu alsuojančioje vietoje gali būti tikrai šalta, ar kad iš gerai saugomos palapinės bezdžionės gali pavogti daiktus, ar užklimsi priešais alkanus ir medžioklei pasiruošusius liūtus. Visi netikėti dalykai mums nutikę Kenijoje – prisiminimai, apie kuriuos pasakosiu dar ilgai.

Kokias mintis, jausmus šiemet parsivežėte iš savo kelionių jūs?

Kas dar liko tarp kelionių…

Nepraleiskite naujų įrašų bei pasiūlymų – užsiprenumeruokite naujienlaiškį. Prisijunkite prie mano gyvenimo po Balio saule, kelionių Azijoje „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.