Metų pabaigoje, man visuomet smagu atsigręžti į praeinančius metus ir prisiminti akimirkas, kurios sukėlė man daugiausia emocijų. Tam, kad naujais metais smagių akimirkų susikurčiau daugiau, o iš nejaukių – pasimokyčiau.
Savo 2018 m. galiu pavadinti „kelionių metais“, nes bendrai susumavus, kelionėse praleidau 6 mėn. (kaip kelionių vadovė, bei keliaudama savo malonumui). Aplankiau Singapūrą, Mianmarą, Prancūzijos Polineziją, Malaiziją, Indonezijos Gili, Sulawesi, Borneo, Java salas. Ir daug keliavau po Balį.
Iš kelionių parsivežiau įspūdžių ir emocijų pilnus lagaminus, todėl buvo nelengva atrinkti pačias pačiausias kelionių akimirkas. Tačiau užsimerkus, kai kurie kelionių prisiminimai šmėstelėjo pirmiausiai ir ryškiausiai.
Taigi kas pateko į mano kelionių prisiminimų sąrašą?
Kelionių prisiminimai – 12 įsimintiniausių akimirkų 2018 m.
1. Metų įspūdis – pasiplaukiojimas su kuprotaisiais banginiais
Mo’orea sala, Prancūzijos Polinezija / Okeanija. Nuotrauka: Wira Wijoga
Pirmą kartą gyvenime, šiuos didingus gyvūnus netikėtai pamačiau Fidžyje. Tuo metu iš džiaugsmo net garsiai šūkavau. Apie tai, kad su jais kada nors ateityje galėsiu paplaukioti – atrodė tik kaip gražus sapnas. Tačiau, kartais taip nutinka, kad sapnai išsipildo… Po metų nuo pirmojo susitikimo, į banginius galėjau pažiūrėti ne tik nuo laivo denio bet ir iš arti, su jais plaukiodama vandenyje. Tos akimirkos, kai 30 tonas sveriantys gyvūnai tave apžiūrinėdami praplaukia šalia arba kai patinai savo povandeniniais šokiais vilioja patelę – išliks mano atmintyje ilgam. Išliks atmintyje ir pasiplaukiojimas su rajomis bei rykliais.
Beje, nuotraukos kairėje matomas siluetas – tai aš, skubanti pas banginius.
2. Metų išbandymas – kopimas į Kawah Ijen ugnikalnį, turintį didžiausią pasaulyje sieros ežerą
Javos sala, Indonezija / Pietryčių Azija
2018 m. teko į šį ugnikalnį kopti dukart. Pirmasis kopimas buvo vienas sudėtingesnių mano gyvenime (pats sudėtingiausias buvo į Merapio ugnikalnį, į kurio viršūnę taip ir neužkopiau). Pasiekus Ijen viršūnę mane sujaudino ne tik matomi gamtos vaizdai, bet ir ten dirbančių žmonių gyvenimai. Antrąjį kartą kopiau pažiūrėti garsiosios mėlynos liepsnos. Deja, ji man taip ir nepasirodė visu savo gražumu. Tačiau abejos patirtys man buvo įrodymas, kad kai sakai „daugiau nebegaliu“ – iš tiesų gali dar daugiau!
3. Metų saulėtekis – žiūrint į „kvėpuojantį“ ugnikalnį
Balio sala, Indonezija / Pietryčių Azija
Nors jau buvo praėję geri pusę metų, nuo to laiko, kai aukščiausias Balio ugnikalnis Agung‘as visus išgąsdino, tačiau karts nuo karto jis ir toliau vis išleisdavo dūmus. Apie savo gyvybingumą ugnikalnis priminė ir per balietiškus naujuosius metus „Nyepy“ (dar vadinamus „tylos diena“).
Šią dieną net oro uostas uždaromas 24 val. (mobiliojo interneto operatoriai šiais metais, pirmą kartą istorijoje, parai atjungė ir internetą). Pati „Nyepy“ sutinku tyloje jau ne pirmą kartą. Tačiau šiemet, tas 24 val. praleidau ypatingoje vietoje. Saulėtekio su tokia panorama man dar niekad neteko matyti.
4. Metų atradimas – Mianmaras
Mianmaras / Pietryčių Azija
Jeigu reikėtų išskirti vieną miestą, vieną vietą, vieną dalyką Mianmare, kuris man labiausiai įsiminė, būtų be galo sunku. Ši šalis mane tiesiog pakerėjo savo unikalumu, gamtos grožiu, senosiomis tradicijomis. Nesitikėjau nieko, nes daug apie šią šalį ir nežinojau. Tačiau parsivežiau tiek daug įdomių patirčių, minčių, akimirkų, kad negaliu sulaukti kada vėl ten grįšiu.
5. Metų egzotika – Tangkoko nacionalinis parkas
Sulawesio sala, Indonezija / Pietryčių Azija
Šiais metais įsimylėjau Indonezijos laukinės gamtos grožį ir įvairovę. Kaip niekad daug keliavau po įvairius Indonezijos nacionalinius parkus ir juose sutikau egzotiškiausius gyvūnus bei paukščius. Bet visgi Tangkoko nacionaliniame parke pamačiau ne tik ragasnapius paukščius, bet ir mažiausius primatus pasaulyje, asmenukių išgarsintas beždžiones, įvairiausias paukščių rūšis bei kitus gyvūnus. Šis parkas tikra oazė gamtos mylėtojams.
6. Metų saulėlydis – Mo’orea saloje
Moo’rea sala, Prancūzijos Polinezija / Okeanija
Čia daug teksto nereikia, nes tikriausiai suprantate, kodėl šiam saulėlydžiui suteikiau „metų“ titulą.
7. Metų skonis – betelio riešuto suktinukė
Mianmaras / Pietryčių Azija
Jeigu manote, kad betelio riešuto kramtymas, man paliko geriausią skonį burnoje 2018 m. – klystate. Tačiau ir neįprasti, naujų skonių atradimai išlieka atmintyje. Kelias dienas kiek dvejojau ar jo ragauti, bet negalėjau sulaikyti savo smalsumo. Tikrai, daugiau to nekartočiau.
8. Metų atradimas Balio saloje – šiaurės vakarų regionas
Balio sala, Indonezija / Pietryčių Azija
Balyje yra dar vietų, kur masinis turizmas nepaliko pėdsako. Ir čia, galima pamatyti bei patirti šios salos gamtos laukinę įvairovę, išbandyti savo jėgas žygiuose po džiungles. Negalėjau patikėti kol pati nepamačiau tik Balyje gyvenantį paukštį, beždžiones ir atradau slaptą krioklį (o jų čia yra dar labai daug). Per keletą valandų praleistų besimėgaujant vaizdais ir ramybę, daugiau nieko čia ir nesutikau. Taip, šiandien šis krioklys jau yra kiek žinomesnis, tačiau tuomet kai jame lankiausi – jį surasti nebuvo itin lengva, net ir pavadinimas jam dar nebuvo suteiktas.
Balio šiaurės vakarų regionas – vieta, verta tyrinėjimo.
9. Metų šiurpiausia vieta – „ekstremalus turgus“
Sulawesio sala, Indonezija / Pietryčių Azija
Sulawesio sala garsėja ne tik savo kitoniškomis, su mirtimi susijusiomis, tradicijomis, kultūra, bet ir turgumi, kuriame galima rasti įvairių gyvūnų, skirtų maistui. Šiaurės Sulawesio gyventojai, tarp kitų Indonezijos salų, žinomi, kaip žmonės, kurie valgo viską.
Nors į turgų užsukau įprastą savaitės dieną, kai turgus kukliausias, tačiau ir to man pakako, kad šią vietą galėčiau vadinti savo šių metų šiurpiausią aplankyta vieta.
Turgaus nuotrauką įdėjau neutralią, nes jautresnės sielos žmonėms nebūtinai patiktų ką ten pamačiau.
10. Metų akimirka – Mahamuni Buddha šventykloje
Mandalay, Mianmaras / Pietryčių Azija. Nuotrauka: enacademic.com
Mianmare man nutiko įdomi istorija – pravirkau liesdama šventyklos kolonas. Iki šiol vis galvoju apie tą akimirką ir sau uždavinėju daugybę klausimų, susijusių su tuo įvykiu.
11. Metų oazė – solo kelionė
Gili Air sala, Indonezija / Pietryčių Azija
Senokai nekeliavau viena, tačiau šiemet buvo toks metas, kai to labai norėjau. Kelionė nebuvo sudėtinga, labiau poilsinio pobūdžio (nes vykau į mažą salą visai netoli Balio). Tačiau būtent tuo laiku, man tai buvo didžiausia atgaiva sielai ir protui. Prieš tai, buvau net pamiršusi, kodėl anksčiau man patikdavo keliauti vienai.
12. Metų avantiūra – dienos išvyka į Kuala Lumpūrą
Kuala Lumpūras, Malaizija / Pietryčių Azija
Kai skrydžių bilietų kainos tarp Pietryčių Azijos valstybių kartais būna mažesnės, nei skrydžių šalies viduje – pirštai patys sumaigo užsakymo mygtukus.
Ryte išskridus iš Balio, vakare grįžau namo. Išvykos priežastis buvo ir kita (ne tik pigūs kelionės bilietai), tačiau ta dalis tegul lieka paslaptyje. Iki šiol man neteko vienai dienai skristi į kitą šalį, tačiau mano veide nuolat pasirodo šypsena prisiminus šią dieną.
O kokie jūsų 2018 m. kelionių prisiminimai?
Nepraleiskite naujų įrašų bei pasiūlymų – užsiprenumeruokite naujienlaiškį. Prisijunkite prie mano gyvenimo po Balio saule, kelionių Azijoje „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.