Balio salos mozaika

Susipažinkime!

Viktorija Panovaitė Balio saloje

Sveiki! Aš esu Viktorija Panovaitė ir jau ne vienerius metus gyvenu Balio saloje, Indonezijoje. Esu labai smalsi ir mano smalsumas atveda į naujas nematytas vietas, kitokias diskusijų temas, duoda peno pamąstymams apie žinomus dalykus kitokiu kampu. Domiuosi skirtingomis kultūromis, žvelgiu į pasaulį atviromis akimis bei širdimi. Ir dar – man patinka padėti kitiems.

Kaip atsidūriau Indonezijoje ir Balio saloje

2014 m., palikusi savo įprastą gyvenimą Vilniuje, leidausi į avantiūrą! Išvykau į Indoneziją studijuoti tradicinius indoneziečių šokius pagal Indonezijos kultūrinių mainų programą „Darmasiswa“. Po pirmųjų metų praleistų Javos saloje, Yogyakartos mieste, nusprendžiau Indonezijoje dar šiek tiek pabūti. Norėjau daugiau pakeliauti po kitas Indonezijos salas. Man labai patiko (ir sakyčiau tiko) tropinis šalies klimatas bei žavėjo paprastumas žmonių gyvenimuose. Tačiau neilgai trukus, iš Javos salos persikėliau gyventi į dievų salą – Balį. Nes jutau, kad Balyje yra viskas ko man gali prireikti. Ir neklydau. Todėl nuo 2016 m. gyvenu Balio saloje. Dabar Indoneziją vadinu savo antraisiais namais, nes čia sukūriau ir šeimą.

Ryžių laukai Balio saloje

Ką veikiu Balio saloje?

Pirmiausia, mėgaujuosi gyvenimu!
Kadangi man patinka planuoti, organizuoti keliones, renginius, įvairias veiklas bei bendrauti su žmonėmis – savarankiškai keliaujantiems į Balį ar kitas Indonezijos salas konsultuoju įvairiais su kelionėmis, gyvenimu Balyje susijusiais klausimais, dalinuosi patarimais, įspūdžiais šiame tinklaraštyje.

Laisvą laiką skiriu skirtingų Indonezijos salų kultūrų pažinimui. Keliauju po dar nematytas įdomias vietas Balio saloje ir aplinkui. Dalyvauju unikaliose Balio ceremonijose ir šventėse. Stengiuosi užmegzti naujas pažintis su vietiniais žmonėmis, kad sužinočiau apie Indoneziją dar daugiau. Kai turiu įkvėpimo – rašau straipsnius apie savo nuotykius ir kitiems.

Ugnikalnis Batur Balio saloje

Kodėl pradėjau rašyti šį tinklaraštį ir kodėl tik dabar lietuvių kalba?

Iš tiesų rašyti niekad neplanavau ir jeigu kada šmėsteldavo mintis – norėjau dalintis tik praktiniais patarimais su būsimais „Darmasiswa“ programos studentais. Nes iki man atvykstant, apie pasiruošimą gyvenimui Indonezijoje ar studentų kasdienybę, jokios informacijos neradau. Ir tas kėlė lengvą stresą (vykstant metams taip toli – norisi būti pasiruošus). Tad norėjau tiesiog padėti kitiems lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje. Tačiau pradėjus keliauti po Indoneziją, pastebėjau, kad mano kelionės būtų geriau organizuotos, sutaupyčiau pinigų jeigu būčiau žinojusi papildomai vieną ar kitą dalyką (apie ką internete neradau informacijos). Todėl pradėjau galvoti, kad praktiniai patarimai, įžvalgos iš mano aplankytų vietų gali būti naudingi ir kitiems, savarankiškai keliaujantiems. Ir tik pagyvenus Indonezijoje beveik metus, aš po truputi pradėjau dėlioti savo patirtis anglų k.

Indonezijos Lombok salos paplūdimys

Kadangi vis daugiau lietuvių pradėjo atrasti Indoneziją ir Balį, matau, kad daugeliui rūpi tie patys klausimai. Tad noriu ir su tautiečiais pasidalinti savo sukaupta keliavimo ir gyvenimo patirtimi bei padėti susiplanuoti nepamirštamą kelionę Balyje. Todėl tik dabar, pradedu rašyti apie keliavimą Balyje lietuvių k. Jeigu įkvėpimo mūzos manęs nepaliks – su laiku parašysiu ir apie kitas Indonezijos salas ir kitas aplankytas Pietryčių Azijos šalis.

Kodėl pasirinkau „Life in big tent“ tinklaraščio pavadinimą?

Tinklaraščio pavadinimo „Life in big tent“ („Gyvenimas didelėje palapinėje“) istorija labai paprasta. Po praleisto pusmečio Indonezijoje, turėjau išsikelti į naujus namus. Deja, viduryje mokslo metų rasti kažką už gerą kainą ir netoli universiteto nebuvo lengva. Tad persikėliau į labai paprastą namuką – tradicinį javiečių tipo (vietiniai draugai sakė, kad jų seneliai tokiuose gyvendavo anksčiau). Kai nusiunčiau mamai naujo „būsto“ nuotraukas, mama nusijuokė ir pasakė „atrodo kaip didelė palapinė“. Man patiko jos palyginimas. O „palapinė“ man asocijuojasi su kelionėmis, nuotykiais ir kitais įdomiais dalykais. Nors savo „palapinėje“ jau nebegyvenu, tačiau būtent ten prasidėjo mano naujas gyvenimo etapas. Būtent ten sužinojau daug ne tik apie egzotišką Indoneziją, bet ir apie pačią save.

Mano kelionės

Tikriausiai kaip ir daugelio jūsų, mano pirmosios kelionės prasidėjo dar vaikystėje, kai vasaras leisdavau skirtingose Lietuvos kampeliuose. O pirmą kartą į užsienį išvykau dar pauglystėje. Tuomet supratau koks gražus tas pasaulis, kokie mes visi skirtingi ir kartu panašūs. Nuo to laiko norėjau pamatyti daugiau ir pradėjau keliauti po Europą autostopu, traukiniais, autobusais ir keltais. Dalyvaudavau įvairiose tarptautinių jaunimo mainų seminaruose. Tokia patirtis augančiam žmogui buvo tikrai neįkainuojama. Nes išmokau tolerancijos, priimti žmones kokie jie yra, sustoti ir pastebėti detales, domėtis kitomis kultūromis, o ne vien lankytinomis vietomis.

Saulėtekis Balio salos ugnikalnio Batur viršūnėje

Pirmą kartą skridau lėktuvu, kai buvau atrinkta dalyvauti savanoriavimo programoje Graikijoje, kur gyvenau pusę metų. Išmokau ne tik savarankiškai gyventi, adaptuotis naujoje kultūroje bet įgavau daugiau pasitikėjimo savimi ir išauginau dar didesnį alkį kelionėms. Tas alkis nepaliko manęs ilgus metus. Todėl ryžausi atvykti į Indoneziją (pirmą mano aplankytą tolimosios Azijos šalį). Nuo to laiko, daugiausia keliauju Pietryčių Azijoje (ir retsykiais grįžtu į Europą, Lietuvą). Pačioje Indonezijoje aplankiau 13 salų (bet liko dar daugiau nei 16 tūkst). Keliavau Vietname, Malaizijoje, Tailande, Singapūre, Filipinuose, Mianmare bei Okeanijos valstybėse (Fidžyje, Prancūzijos Polinezijoje). Nors vieni sako, kad visos Pietryčių Azijos valstybės yra panašios, tačiau aš manau, kad kiekviena iš jų turi nemažai unikalumo. O visai neseniai alankiau ir pirmąją Afrikos valstybę – Keniją. Mano visas aplankytas šalis galite pažiūrėti kelionių žemėlapyje.

Kadangi esu praktiška ir organizuota – keliauju lengvai. Mėgstu kokybę už gerą kainą (nors niekad nesibaidau keliauti ir pigiausiu būdu ar kartais pasimėgauti prabanga). Prieš kelionę daug domiuosi ne tik šalies istorija, kultūra, vietiniais renginiais, bet ir kasdieniniu gyvenimu. Mėgstu iš anksto žinoti galimus keliavimo būdus, preliminarias kainas, tačiau visuomet palieku erdvės improvizacijai, netikėtumams ir nesuplanuotam laikui. Todėl ir į mane besikreipiantiems pagalbos keliautojams visuomet stengiuosi patarti optimaliausius variantus, pasidalinti praktiniais kelionių patarimais.

Balio kaimas. Merginos tradiciniais drabužiais

Nors mėgstu mažiau keliautojams žinomas vietas, tačiau apsilankau ir turistiškiausiose taškuose. Balio saloje esu buvusi beveik visose „privalu pamatyti“ vietose, išbandžiau ne vieną pramogą, bet atradau ir mažiau keliautojams žinomus kampelius. Ir nors Balio sala atrodo maža (<nei 10 k. mažesnė nei Lietuva) tačiau turiu ilgą sąrašą vietų, kurias dar noriu aplankyti.

Kas dar…

Dalinuosi kasdieninio gyvenimo akimirkomis Balio saloje, kelionėmis Indonezijoje bei kitose Pietryčių Azijos šalyse Facebook‘e ir Instagram‘e. Draugaukime! Jeigu domina kelionės Indonezijoje, prisijunkite prie keliautojų grupės – Indonezija iš arti.

Visos nuotraukos, straipsniai šiame tinklarašyje, Facebook‘e ar Instagram‘e yra mano (retais atvejais naudoju kitų padarytas nuotraukas ar talpinu straipsnius, bet nurodau šaltinį).

Jeigu planuojate atostogas ar ilgesnę kelionę į Balį ir reikia patarimų arba tiesiog norite daugiau sužinoti apie dievų salą – parašykite man  Facebook’e arba užpildę formą.

Ačiū, kad užsukote, lauksiu grįžtant! Saulėti linkėjimai iš Balio!
Viktorija (aka Ria)