Viktorija Panovaite
Ramadanas Indonezijoje

Ramadanas Indonezijoje – kaip jis atrodo ir kas vyksta

Šiuo metu gyvendama Balyje Ramadano įtakos visiškai nejaučiu. Šiek tiek jo pajusti galima nebent jeigu gyvenama netoli mečečių (Balyje jų irgi yra), bendruomenėse kur daugiausia gyventojų yra musulmonai (tarkim Balio šiaurės vakaruose) arba daugiausia valgoma lauko kavinėse, kurių savininkai/darbuotojai yra musulmonai. Bet ir tai, tas skirtumas prieš/per Ramadaną nėra toks akivaizdus kaip kitose Indonezijos salose ar tuose regionuose, kur vyrauja islamas.

Pirmąjį Ramadaną Indonezijoje patyriau gyvendama Javos salos, Yogyakartos mieste (žemiau dalinuosi patirtimi iš to laiko). Vėliau, persikėlus gyventi į Balį karts nuo karto ant jo „papuldavau‟ viešėdama Indonezijos sostinėje Jakartoje. Gyvenantys sostinėje sako, jog ypatingai Ramadano pabaigoje tai geriausias laikas apsilankyti Jakartoje, nes didžioji dalis gyventojų būna išvykę aplankyti giminių ir miestas būna tuščias. Jokių kamsčių, oro taršos (kuo šis miestas itin garsėja).

Geriausias būdas nepraleisti naujienų

užsisakyti naujienlaiškį

Apie Ramadaną nuo pradžių

Pirmiausia jeigu nežinojote, tai Indonezijoje gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė pasaulyje. ~225 mln. žmonių Indonezijoje išpažįsta islamą. Ir tai ~87% visų šalies gyventojų (2018 m. duomenimis). Todėl Ramadanas ar kitos musulmoniškos šventės čia itin svarbios.

Ramadanas – šventas musulmonų pasninko mėnuo, kuris švenčiamas nuo to laiko, kai pranašui Mahometui buvo apreikštas islamo šventraštis – Koranas. Pasninkavimo metu, tikintieji turi progą įvertinti ką turi gyvenime ir būti dėkingi už tai, kontroliuoti savo kasdieninius troškimus, įsijausti į vargšų gyvenimą. Indonezijoje pasninkaujantys tėvai, vaikams paaiškina, kad Ramadano metu,„velnias‟ (blogosios savybės, elgsena) tūnantis kiekviename žmoguje yra uždaromas į „kalėjimą‟.

Dienos pasninko uždarymo metas

Kasdien pasninkavimo laiko baigimosi metu, gatvės vėl tarsi atgyja

Indonezijoje yra nemažai islamo grupių, kurios turi skirtingą nuomonę apie islamo doktrinas ir jų pritaikymą. Tačiau didžiausios grupės yra 2: Nahdlatul Ulama (laikoma bene didžiausia pasaulio islamo grupe) – ją palaiko tradicinių pažiūrų musulmonai; Muhammadiyah – jai priklauso šiuolaikinių pažiūrų musulmonai. Abi šios grupės turi skirtingą musulmonų kalendoriaus (indoneziečių kalba –„Hijriyah‟) skaičiavimą (turi ir kitų skirtumų, tačiau į juos nesigilinsiu).

Pirmieji – kalendorių skaičiuoja pagal jauno mėnulio formą, antrieji – pagal dienų išskaičiavimą. Todėl kartais, Ramadaną ir Idul-Fitri (kitose musulmoniškose šalyse žinoma, kaip Lebaran), musulmonai pradeda švęsti skirtingu laiku, priklausomai, kurią religinę grupę jie palaiko. Pasninkavimo laiko „uždarymą‟ vainikuos šventė, viena iš dviejų svarbiausių švenčių Indonezijoje – Idul-Fitri (pirmoji Ramadanas). Dėl minėtų skirtingų religinių bendruomenių, jos data irgi gali šiek tiek skirtis.

Nė lašo vandens per Ramadaną net karščiausią dieną

Pasninkavimo laikas skirtingose šalyse varijuoja priklausoma nuo saulės patekėjimo bei nusileidimo laiko. Jis šiek tiek skiriasi ir skirtingais metais.

Indonezijoje (pvyzdžiui sostinėje Jakartoje) pasninkavimas vienais metais prasidėjo nuo 4.40 val. iki 17.59 val., o Lietuvoje (pavyzdžiui Vilniuje) musulmonai pasninkavo nuo 4.20 val. iki 22.00 val. Pasninkaujantys (ne visi musulmonai yra praktikuojantys, tad ne visi pasninkauja) Ramadano metu turi susilaikyti nuo maisto, gėrimų (net vandens karštą dieną), rūkymo, mylėjimosi, melavimo, vogimo, pykčio, pavydo, gobšumo, apkalbinėjimų.

Pasninkauti leidžiama tik sveikiems suaugusiems žmonėms (suaugusiais laikomi visi sulaukę lytinės brandos – vaikinai po apipjaustymo apeigų („sunat“), o merginos, sulaukusios pirmųjų menstruacijų). Nepasninkauja vaikai, besilaukiančios ir maitinančios mamos, ligoniai ir moterys menstruacijų metu. Tačiau, menstruacijos laikotarpiu, nepasninkaujančioms moterims, privaloma pasninkavimą pratęsti, tiek dienų, kiek jos nepasninkavo Ramadano metu. Ir tai jos gali atlikti bet kuriuo metu, iki kitų metų Ramadano. Rekomenduojama tai padaryti per artimiausius porą mėnesių po Idul-Fitri šventės.

Lauko prekyvietės Indonezijoje

Tik Ramadano metu lauko užkandžių vieta nedirbdavo

Kai pasninkaujančio bičiulio – virtuvės šefo paklausiau ar nesunku dirbti Ramadano metu virtuvėje, kai negali nieko ragauti, o maisto kvapas erzina nosį. Jis atsakė, kad jie pripratę prie to, supranta pasninkavimo tikslą, todėl net negalvoja „nusidėti‟. O ir kavinė, kurioje jis dirba, atsidaro ~17 val. kai lieka vos 30 min. iki pasninkavimo dienos uždarymo.

Draugai visuomet juokiasi, kad Ramadano metu, puiki galimybė numestį svorį, tačiau jis ne tik nekrenta, bet auga. Nes pasninkaujantys valgo vėlai vakare ir dažniausiai saldžius užkandžius, sočią vakarienę ir užkandžiauja paryčiais prieš pradedant naują pasninko dieną.

Dar iki Ramadano reikia pasirūpinti ne tik kelionių bilietais, bet ir maistu

Ramadanui einant į pabaigą, gyvenantys atskirai nuo tėvų, važiuoja jų aplankyti ir kartu švęsti pasninkavimo pabaigą Idul-Fitri. Lankomi ir kiti giminaičiai. Kadangi tai viena iš svarbiausių metų švenčių – jos metu labai svarbu būti su savo artimaisiais. Ši namo važiavimo periodas, Indonezijoje vadinamas „mudik‟.

Todėl dažniausiai jau 2 ar 3 savaitės iki Ramadano būna išpirkti pigiausi kelionės bilietai (traukiniais, autobusais, net ir lėktuvais). Likus mažiau laiko – išperkami ir brangiausi. Tad norintys keliauti Indonezijoje Ramadano pabaigos metu, turėtų jau iš anksto pasirūpinti bilietais (jeigu norėtų įsigyti pigiausius), kartu turėti atsarginį maršruto planą, jeigu nepavyktų gauti ir brangiausių bilietų.

Viskas apie Indoneziją

Beje, 1 savaitė iki Ramadano, šiek tiek pakyla kai kurių maisto produktų kainos, ypač mažesnėse parduotuvėse (kiaušinių, miltų, cukraus, ryžių ir pan.). Nes šiuo metu daug daugiau gaminama saldžių užkandžių, desertų, ryžių – palaikyti tonusą uždarius dienos pasninkavimą.

Kartu parduotuvėse jau pradedama pardavinėti Idul-Fitri šventei skirti lauknešėliai („parsel“), kuriuose dažniausiai būna – datulės, sausainiai, saldainiai, sirupas ir kiti saldėsiai. Anksčiau dovanoti „parsel“ buvo labai populiaru tarp šeimų, kai giminės lanko gimines. Tačiau pastaraisiais metais, dažniau darbdaviai dovanoja pavaldiniams, partneriams, viešojo sektoriaus atstovams. Nors nuo 2014 m. tarsi yra uždrausta dovanoti „parsel“ viešojo sektoriaus žmonėms (kaip ir priimti tokias dovanas) dėl per didelio korupcijos lygio šalyje.

Ramadanas Indonezijoje - dovanų krepšeliai

„Parcel“ dovanų krepšeliai prekybos centre

Taip pat, šiuo laikotarpiu, kai kuriose mečetėse vyksta bendruomenių susibūrimai po vakarinių pamaldų – švęsti ir pasiruošti Ramadano pradžiai.

Paskutinę dieną prieš Ramadaną (pagrinde Javos saloje) tikintieji atlieka ritualą „padusan“ – apsiprausimą (nuodėmių nuplovimą) prieš šventąjį mėnesį.

Dažnai žmonės šiam ritualui susiburia kartu ir maudosi vandens telkinyje. O vakare, vyrai dažniausiai pasipuošę specialiais pamaldoms skirtais drabužiais „koko“, moterys gražesniais galvos apdangalais hijab ir „rukuh“ eina į mečetę melstis. Šį vakarą prie visų įprastų pamaldų prisideda dar vienas meldimąsis „tarawih“, kuris atliekamas tik Ramadano metu, visą mėnesį.

Gyvenimas verda ir Ramadano metu, tik ne visur

Didžiosios parduotuvės, viešasis sektorius, į turistus orientuotos įmonės, nepasninkaujančių musulmonų įmonės – dirba kaip įprastai. Tačiau mažesnės parduotuvės, gatvės kavinės („warung“), paslaugas teikiantys individai, kurie pasninkauja, šiek tiek keičia savo darbo laiką. Kaimuose, atokesnėse vietose, dažnai dienos metu viskas būna uždaryta. Mieste kiek kitaip, kai kurie, atsidaro tik vakare po dienos pasninkavimo uždarymo (17.30 val.), kiti pradeda dirbti nuo ~15 val. treti – visai nedirba Ramadano metu. Kai kurios gatvės kavinės pradeda dirbti vakare, užsidaro kelioms valandoms, paskui vėl atsidaro nuo 2.30-4.00 val. ryto (kad pasninkaujantys galėtų pavalgyti prieš dienos pasninkavimo pradžią) ir vėliau vėl užsidaro iki kitos dienos vakaro.

Ramadanas Indonezijoje pietų metu

Kartais tekdavo valgyti pietus taip pridengtoje lauko kavinėje

Jau pirmą Ramadano dieną nuvažiavus pietauti į įprastą vietą, radau uždarytus vartus su plakatu informuojančiu apie jų darbo laiką Ramadano metu. O važiuojant vakarieniauji įprastu laiku, teko stovėti eilėje, nes į populiarias vietas, po dienos pasninkavimo uždarymo, suplūsta daug žmonių pagaliau pavalgyti. Kai kurios kavinės net į parkavimo aikšteles išneša papildomus patiesalus ant grindų, susodinti visus praalkusius.

Kartu Ramadano metu sumažėja ir keliaujančių gatvės prekeivių („kaki lima“). Dienos metu, iki šiol, dar neteko matyti nei vieno prekiaujančio aplink savo gatvę (kai įprastai, per dieną tokių prekeivių praūžta ~10). Pirmiausia, jie žino, kad pasninkaujantys nieko nepirks, kitas dalykas, nemažai jų, patys pasninkauja.

Ramadano metu pasninkaujantys keičia įpročius

Ramadano metu dažniausiai pasninkaujantys eina miegoti anksti, keliasi ~3.00 val., sočiai pavalgo ir eina į pirmas pamaldas (4.30 val.). Vėliau nusidirba svarbiausius darbus ar eina į darbą. Tie, kas turi galimybę – po antrųjų pamaldų (12 val.) stengiasi numigti ir vėl eina į pamaldas 15.00 val. Vėliau namie ruošiamas maistas vakarui, nusidirbami likę darbai ir 17.30 uždaro pasninkavimą, nedideliais saldžiais užkandžiais ar kitu maistu. 18 bei 19 val. eina vėl į pamaldas. Vėliau meldžiasi specialiai Ramadano malda „tarawih“ (dažniausiai prieš ją, mečetėje kviestiniai svečiai sako motyvuojančias, palaikymo kalbas) ir sočiai vakarieniauja. Kitą maldą „witr“ sako kiekvienas individualiai po „tarawih“ arba prieš rytines pamaldas 4.30 val.

Saldūs gėrimai ramadano metu Indonezijoje

Itin mėgstami saldūs gėrimai, kuriuos įsigydavo pasninkui pasibaigus

Tik Ramadano metu gaminama speciali sriuba / gėrimas (priklausomai kaip kas patiekia) – „kolak“, kuri susideda iš kokosų pieno, pandano lapų, valgomojo manijoko, banano ir cukrinės palmės vaisiaus („kolang-kaling“). Yra ir kitų itin mėgstamų užkandžių.

Taip pat, labai populiaru Ramadano metu, uždaryti dienos pasninkavimą su klasiokais, buvusiais universiteto bičiuliais, buvusiais kolegomis ir pan. („bukas puasa bersama“). Visi susiburia sutartoje vietoje ir kartu vakarieniauja, net jeigu vieni kitų nematė ir neplaikė ryšio visus metus.

Nepasninkaujančių kavinių savininkai, rodo palaikymą pasninkaujantiems

Jeigu kavinė dirba dienos metu, dažniausiai maistas yra uždengiamas, erdvė kur valgo žmonės irgi (bambuko užuolaidomis, reklaminiais plakatais, medžiagomis), kad neerzinti tų, kurie pasninkauja. Net turistų pamėgtoje Prawirotaman g. (Yogyakartoje), kai kurios kavinės, dienos metu, uždengia visus langus, palieka tik neuždengtą įėjimą, kad žmonės žinotų – jie dirba.

Tad atvykstantys Ramadano metu, pamatę, kad langai uždengti, turėtų ieškoti įėjimo ir patikrinti ar jis neuždarytas. Jeigu ne – būsite pamaitinti. Kartu, palyginus maisto pasiūlą prieš Ramadaną ir jo metu – jis sumažėja, kaip ir pats kiekis. Tad ne visada tenka valgyti ką iš tiesų noriu, labiau, kas yra.

Kavinės Ramadano metu Indonezijoje

Kavinės slėpdamos maistą nuo pasninkaujančių, jį pridengdavo laikrasčiais, plakatais

Viena religija, bet skirtingose mečetėse skirtingos veiklos

Gyvenau apsupta 4 mečečių (kelių gatvių spinduliu). Labai nustebau išgirdusi, kad iš vienos mečetės pirmomis dienomis po 12 val. nakties leidžiami maldų įrašai, kitoje mečetėje – rytais vyksta motyvuojančios kalbos, trečioje 3 val. nakties per garsiakalbius primenama, kad laikas valgyti (šaukiama „sahur sahur‟), dar kitoje, prieš 4.30 val. transliuojami šaukiniai stabdantys valgymą („imsak“), dar kitoje 17.30 val. leidžiama sirena, kai uždaromas pasninkavimo laikas ir pan. Visos kartu turėtų melstis vienu metu, tačiau per garsiakalbius kiekviena mečetė pradeda maldas skirtingu laiku.

Kai kurios mečetės iškabina didžiausius skelbimus prie įėjimų, jose surašytos visos planuojamos veiklos toje mečetėje Ramadano metu, kad tie, kurie neateina kasdieną, žinotų kas ir kada vyks.

 

Ramadano pabaigos maldų laikas

Ramadano pabaigai skirtos Idul-Fitri maldos

Vieną vakarą buvau pakviesta, musulmono bičiulio, kartu su jo šeima pavakarieniauti (po pasninkavimo uždarymo), tad išsiklausinėjau jo tėčio apie mečečių veiklos skirtumus. Jis nusišypsojo ir paaiškino, kad nors pasninkaujantys visi musulmonai, tačiau kiekvienai mečetei leidžiama savo veiklas organizuoti taip, kaip sutarta su bendruomene, kuri ateina melstis.

Jeigu vieni paprašo, kad rytais kažkas žadintų, jie taip ir darys, jeigu sutarta, kad informuos sirena apie pasninkavimo uždarymo laiką, taip ir bus bei pan. Tad viskas priklauso nuo bendruomenės. Kai kuriose, net vakare po paskutinių maldų, visi kartu valgo. Ryte surenkami pinigai, kiekvieną dieną sutariama kurios šeimos gamins valgį /užkadžius „berbuka“ (skirtą valgyti po 17.30 val.) ir dienos metu gaminant, viskas padalinama vakare.

O maldos transliuojamos skirtingu laiku, tiesiog dėl netikslaus laikdrožių veikimo. Visi turėtų startuoti kartu, tačiau skirtumas kartais būna. Pats draugo tėtis savo namuose turi įsirengęs vietą meldimuisi, tad dažnai į mečetę neina, o kartu su šeima meldžiasi namie.

Jausmas tarsi kaip per Kalėdas

Kai Kalėdų metu buvau Javos saloje, jokios Kalėdinės nuotaikos nebuvo – švietė saulė, jokių Kalėdinių reklamų ar akcijų, dovanų pirkimo. Tik didžiuosiuose prekybos centruose ir į turistus orientuotose kavinėse galima buvo pamatyti dirbtines eglutes, šviečiančias girliandas ir kalėdų senelio kepurėles.

Tačiau kiekvieno Ramadano metu (jeigu būnu musulmoniškose šalies vietose) – jaučiuosi kaip per Kalėdas Lietuvoje, tik be sniego ir „kalėdos“ vadinamos Ramadanu.

Pirmiausia beveik visos mečetės, parduotuvės išpuoštos šviečiančiomis girliandomis. Internete, prekybos centruose ir gatvėse apstu skelbimų kviečiančių tik Ramadano metu pirkti maistą, mobiliuosius ir kt. akcijinėmis sąlygomis, laimėti vertingus prizus, musulmonės raginamos būti dar gražesnėmis ir pirkti išskirtinių stilių hijab. Politikai ir visuomenės veikėjai, sveikina pasninkaujančius iškabomis. Į telefoną nuolat plūsta reklaminės žinutės.

Visur pardavinėjami fejerverkai, kurie leidžiami bet kada – po rytinių maldų ~5 val. ar dienos metu, vakare po pasninkavimo uždarymo. Vakarais verda gyvenimas – kaimynai lankosi pas kaimynus, kartu gamina, vaišina vargstančius. Mano buvę kaimynai atnešdavo ir man maisto lauknešėlį, pakviesdavo prisijungti kartu pavakarieniauti.

Ramadano metu daug kas stengiasi pasipelnyti

Tik Ramadano metu, kai kurie viešbučiai siūlydavo įsigyti priešvakarių užkandžių

Visi stengiasi pasipelnyti per Ramadaną. Atidaromos specialios prekyvietės. Taip pat vietiniai tiesiog išneša stalus priešais savo namus ir pardavinėja užkandžius tiems, kurie grįžta po darbų ~15 val. ir nieko namie negamina, kad turėtų ką užkąsti po pasninkavimo uždarymo.

Parduotuvėse apstu įvairiausių dydžių „parsel“ išstatytų visur. Net viešbučiai turistinėse vietose vakarais išneša staliukus arčiau gatvės, stengiasi parduoti tradicinį Ramadano maistą. Atsidaro įmonės siūlančios įvairiausią maistą pristatyti į namus.

Galima matyti ir repetuojančius vaikus, bendruomenes savo pasirodymams Ramadano uždarymo šventei – Idul-Fitri. Nes tuo metu vyksta tikra fiesta – gatvėse paradai, daugelis stengiasi įsigyti ir pasipuošti naujais drabužiais, vaikams dovanojami pinigai, siunčiami sveikinimo atvirukai su prašymu atleisti už padarytas nuodėmes.

Kaip man teko adaptuotis Ramadano metu?

Per pirmąjį Ramadaną tekdavo prabusti kartu su visais pasninkaujančiais. Nes šaukiniai, kad laikas keltis ar nustoti valgyti, tokie garsūs, kad neįmanoma neišgirsti, net kietai miegant (bet gal čia tik aš tokia jautri). Dažnai žmonių pakelimui ryte (ypač kaimuose) jaunimas išeina į gatves mušdami ir būgnus.
Todėl vėliau užmigti jau nepavykdavo, nes girdisi žmonių šurmuliai, lėkščių skambesiai, kartu kai kada ryte leidžiami fejerverkai. Tad anksti kėlus, dienos metu tekdavo šiek tiek numigti ar eiti ankščiau miegoti vakare.

Užkandžiai pasibaigus pasninkui

Pasibaigus dienos pasninkui visur galima buvo įsigyti įvairiausių gatvės užkandžių

Reikėjo keisti ne tik valgymo įpročius, bet ir vietas. Vietos, kuriose valgydavau pietus – buvo uždarytos, tad teko ieškoti tų, kurios dirba, o ten – pasirinkimas nedidelis. Tekdavo pietauti ir daug vėliau, nes iki ~ 12 val. nelabai rasi dirbančios gatvės kavinės. Dažniau tokiu metu galima rasti nebent kioskelius kur parduoda tik tam tikrą maistą (pavyzdžiui tik mėsos kukulius „bakso“).

Kartais tekdavo keisti ir maršrutus. Kadangi Ramadano metu ateina daugiau žmonių melstis, kai kurios mečetės nesutalpina visų norinčių, tad išnešami kilimai į gatves šalia mečetės, kad visi galėtų prisijungti. Tuomet uždaroma visa gatvė. Kartais reikėdavo ieškoti naujų gatvelių, jeigu norėdavau patekti į namus.

Tas pats ir su eismu – jis labai suintensyvėja vakare, tiek po pasninkavimo uždarymo, tiek po paskutinių pamaldų. Tad tuo metu stengdavausi ne tik nesiplanuoti susitikti su draugais, bet ir nevažiuoti į miestą kažko nuspirkti, kad nereiktų laukti kamštyje.

Balio sala – išsigelbėjimas nepasninkaujantiems

Indoneziečiai (pagrinde iš sostinės Jakartos ir kitų didžiųjų Javos salos miestų) norėdami „pabėgti‟ nuo Ramadano (laisviau jaustis valgant, pramogaujant) dažnai keliauja į Balį. Ši sala puiki vieta, tiems, kurie nenori pajausti jokios Ramadano įtakos, nes čia pagrinde gyvena Bali hinduistai.

 

Tad norintys keliauti Ramadano ar Idul-Fitri metu į Balio salą, turėtų pagalvoti ar tikrai tai pats tinkamiausias metas. Nebent tikrai mėgsta labai perpildytas gatves, paplūdymius, lankomus objektus. Žinoma ne visuose Balio meistuose bus taip pat, bet vietinių turistų pamėgstuose kurortuose – tikrai.

Kita Ramadano pusė

Nors Ramadanas laikomas šventuoju mėnesiu, tačiau ir čia pasitaiko atvejų, kai žmonės iš to stengiasi pralobti. Padaugėja vagysčių dar neprasidėjus Ramadanui. Vagiama viskas kas vertinga. Pinigų reikia tiems, kurie neišgali nusipirkti kelionės bilietų aplankyti giminių Idul-Fitri metu. Nors vogti Ramadano metu negalima (apskritai pagal Koraną vogti negalima), tačiau tie, kurie nepasninkauja tai daro. Bet ironiška, kad vis dėlto ir jie švenčia pasninkavimo pabaigą.

Pažįstami užseniečiai studentai netikėjo, kad vagystės tikrai vyksta, kai vietiniai žmonės, juos įspėjo būti budriems su savo daiktais, nepalikti neužrakintų dviračių, brangiau kainuojančių motorolerių šalmų per naktį lauke ir pan.

Tačiau, jiems tiesiog nepasisekė – juos apvogė vidury dienos (14 val.), kai jie ižvažiavo 1 val. papietauti. Pavogė kompiuterį, foto kamerą – kitų smulkių įrenginių nelietė. Durys nebuvo išlaužtos, bet profesionaliai atrakintos. Kai bičiuliai nuvažiavo į policijos nuovadą parašyti pareiškimo, policininkai pasakė, kad per kelias dienas aplinkinėse gatvėse buvo apvogti 5 namai (vietinių žmonių). Tad ir turistai turėtų būti kiek daugiau budresni su savo asmeniniais daiktais kelionių metu, apsistodami pigesnėse vietose.

Kitas laikotarpis, kai įvyksta daugiau vagysčių – Idul-Fitri. Nes visi žino, kad miestiečiai (dažniausiai daugiau uždirbantys, gyvenantys namų bendrijose) būna išvykę aplankyti giminių bent 4-7 dienoms, todėl namai būna tušti. „Puiki proga“ išnešti viską kas vertinga. Kaimuose vagysčių beveik nepasitaiko, nes visi suvažiuoja aplankyti giminių į kaimus, mažesnius miestelius, todėl čia šventės metu šurmuliuoja daug žmonių.

Pabaigai…

Įdomi patirtis Ramadano metu būti Indonezijos musulmoniškose vietovėse ir iš arti pamatyti kaip tai atrodo. Nes iki tol apie tai teko tik skaityti ir daugelis dalykų šiomis dienomis jau nebedaroma, kaip aprašyta įvairiuose šaltiniuose.

Jeigu norisi (ne)patirti Ramadano ir Idul-Fitri prieš planuodami kelionę į Indoneziją pasitikrinkite kada vienais ar kitais metais numatoma pasninkavimo laikas Indonezijoje. Pasidomėkite kuriose salose (ar jų konkrečiuose regionuose) dominuojanti religija yra islamas ir ten (ne)vykite.

 

Redaguotas straipsnis buvo publikuotas 15min. „Pasaulis kišenėje“ rubrikoje

Vieta jūsų mintims :)