Viktorija Panovaite
Kelionė į Balio salą 2021

Kelionė iš / į Balį 2021 ir karantinas. Patirtis iš pirmų lūpų

Prieš kelionę į Lietuvą ir iš jos, atgal į Balį, labai jaudinausi. Bijojau jog kelionė per Covid19, kai taip dažnai keičiasi reikalavimai, gali sužlugti tiesiog jeigu kažką pražiopsosiu, kažką užpildysiu ne taip…

BET…pats keliavimas ėjo kaip sviestu patepta. Jokių nesklandumų, jokių nesusipratimų. Visi naujieji procesai ir jų kiekis buvo gerai organizuoti. Net sakyčiau, man tai buvo vieni geresnių skrydžių patirčių, nes net ir šalies viduje paskutinė kelionė buvo su trukdžiais.

TURINYS:

Žemiau minimų formų ir kt. nuorodas bei nuolat atnaujinamą informaciją lietuvių k. apie keliavimo reikalavimus rasite įraše „Koronavirusas Indonezijoje‟.

O kodėl galėjau atvykti į Indoneziją per covido laiką papasakojau čia.


Taigi apie viską nuo pradžių, kaip atrodo kelionė iš / į Balį 2021 m., per pandemiją.

Apie kelionę Balis – Lietuva

Aš skridau: Balis – Jakarta – Stambulas – Vilnius

PASIRUOŠIMAS:

PCR (PGR) testas

Privalomą PCR testą skrydžiui iš Balio į Jakartą norėjau pasidaryti dieną prieš kelionę. Bet paaiškėjo, jog kai kurios įstaigos, testų neatlieka sekmadieniais (mano skrydis buvo pirmadienį). Arba sekmadieniais paėmę tepinėlį neteikia tos pačios dienos rezultatų paslaugos. Tad turėjau suktis iš padėties ir rizikuoti darytis testą dvi dienas prieš kelionę (nes deja, Indonezijoje ne viskas vyksta pagal sutartus terminus).

3 dienos prieš kelionę pasikeitė tvarka ir PCR testus tapo privaloma darytis tik vietose iš valstybės akredituotų klinikų sąrašo. Teko ieškoti esančios arčiausiai namų bei siūlančios ne brangiausią kainą (prieš mano skrydį PCR testų kainas nustatydavo pačios klinikos, dabar jau yra vyriausybės nustatytos kainų lubos testams).

Viena iš tinkamų testavimo vietų (arti + gera kaina) paaiškėjo jog yra vos už 10 min. kelio pėstute nuo namų.

Atvykus į „Rumah Sakit Umum Bali Jimbaran‟ nebuvo jokių iškabų ar informacijos apie daromus PCR testus. Bet registratūros darbuotojai greitai suorientavo procese.

Deja, bet tai buvo vienas skaudžiausių tepinėlių paėmimo patirčių! Verkiau, kosėjau, springau. Gal todėl, kad mano kartu tai darė mokinė?

Testo rezultatus žadėjo atsiųsti sekmadienį iki 22 val. Tačiau jų negavusi iki 12 nakties, vykau į ligoninę išsireikalauti popierėlio (nes skrydis buvo pirmadienio rytą). Jį gavau po ~40 min. laukimo. O per Whatsapp testo rezultatas buvo atsiųstas tik 3 nakties.

Kelioninių formų pildymas

Prieš kelionę turėjau užpildyti 2 formas. Vieną vietinę, kitą lietuvišką.

Privalomą indonezietišką formą e-Hac (vietiniam „domestic‟ skrydžiui) užsipildžiau dieną prieš kelionę. Nors esu mačiusi vietinius pildant tiesiog atvykus, oro uoste ar net tik nusileidus, prieš einant į patikros punktus.

Grįžimui į Lietuvą e-formą irgi pildžiau dieną prieš kelionę. Tiesiog, kad nebūtų nesklandumų jeigu oro uoste negaučiau Wi-Fi signalo. Bet irgi mačiau lietuvius Stambule pildančius formą oro uoste prieš įlipant į lėktuvą.

Pravartu žinoti dėl PCR testo:

  • Testui registracija nebūtina, bet rekomenduotina (daugelis priima registracijas tiesiog per Whatsapp žinutes).
  • Patartina atvykti bent 30 min. iki testo paskirto laiko, nes reikia supildyti įvairius dokumentus.
  • Testo reikės popieriniame variante. Nusimatykite laiko jį atsispausdinti ar grįžti į testavimo vietą pasiimti dokumento.

Geriausias būdas nepraleisti naujienų

užsisakyti naujienlaiškį
BALIO ORO UOSTAS:

Į oro uostą atvykus 3 val. prieš skrydį pirmiausia už akių kliuvo stovintys kariškiai su automatais. Pastebėjau jog nebeliko vyrų-nešikų, kurie anksčiau įkyriai siūlydavo lagaminų pavežimo paslaugas.

Bet atsirado kita papildoma paslauga „greitas check-in‘as“ (aišku mokama) t.y. visur būsite pravesti be eilių. Kai oro uostas tuščias nežinau ar labai vertinga imti, bet jeigu veluojat į skrydį – gal visai ir nieko.

Pirmiausia teko atstovėti eilutėje, kurioje tikrino PCR testą (ir dėjo galiojimo žymą), vakcinos pažymėjimą (jis nėra privalomas, jeigu iš šalies ketinate išskristi per 24 val. ir turite tarptautinio skrydžio bilietą) bei pasą. Būtent čia „greito check-ino“ paslauga gali būti vertinga.

Registruojant bagažą avialinijų atstovas dar kartą patikrino vakcinos pažymėjimą, PCR testą su prieš tai uždėtu spaudu.

Vėliau viskas vyko įprasta tvarka – pridavus registruotą lagaminą, praeni apsaugos patikrą, lauki skrydžio (beje e-Hac formos Balio oro uoste netikrino).

Kas dar?

Nuo įėjimo momento į oro uostą iki atėjimo iki laukimo salės užtrukau ~1,5 val. (bet panašu tuo metu nebuvo kitų skrydžiu, tad mažiau keliautojų).

Pats oro uostas tuštokas, tačiau dirbančių kavinukių ar parduotuvėlių buvo. Ne visos, bet yra iš ko pasirinkti.

Išduosiu paslaptį…vienas gražesnių vaizdų oro uoste atsiveria iš rūkomojo terasos antrame aukšte – vandenynas, atvira erdvė, besileidžiantys lėktuvai. Jeigu turite daugiau laiko prieš skrydį, ten gera vieta tiesiog jo palaukti.

SKRYDIS BALIS – JAKARTA:

Tiesioginių tarptautinių skrydžių iš / į Balį nėra. Tad turėjau pirmiausia skristi į kurį nors Indonezijos miestą su tarptautinių skrydžių maršrutais. Rinkausi Jakartą (šalies sostinę), nes iš jos vis gi buvo didžiausias pasirinkimas skrydžių į Europą.

Skridau su „Garuda Indonesia‟ avialinijomis, tiesiog dėl patikimumo. Taip, bilietai brangesni (vietos kur kai kada galima įsigyti pigesnius vietinius skrydžius), bet tuo kartu leido registruoti nemokamai 30 kg bagažą (nors nustebau, įprastai leistinas svoris tik 20 kg, nebent su jais užsakomas ir tarptautinis skrydis), galėjau nemokamai rinktis sėdėjimo vietą. Aptarnavimas iš mano patirties būna geras, retai vėluoja ir neturi įprastos praktikos atšaukinėti skrydžius.

Oro uoste jau tikrinant bilietus, darbuotojai labai atsakingai visus sustatė saugiais atstumais ir pabardavo tuos, kurie ateina per arti. Prieš įlipant į lėktuvą davė „covid lauknešėlį‟ (kelios veido apsauginės kaukės, didesnis buteliukas dezinfekcinio skysčio, drėgnos servetėlės).

Tiesa, skrydyje buvo uždrausta gerti ir valgyti (net ir savo turimą maistą). Žmonių buvo užtektinai, bet keleiviai buvo išsodinti kas antrą sėdynę.

1,5 val. skrydis neprailgo, nes skrendant ryte pro langus buvo mažiau debesų, galėjau iš viršaus stebėti ne tik Balio bet ir Javos salos ugnikalnius (lėktuve buvo ir TV su įvairiomis pramogomis). Jeigu kelionės metu norėsite pamatyti juos ir jūs, rinkitės sėdynes su K raide (internete yra ne viena vieta, kur suvedus lėktuvo tipą (jis nurodomas skrydžio informacijoje) galite pasižvalgyti po visą planą ir matyti, kuriose vietose vaizdą jums gali užstoti sparnas).

jakartos oro uostas:

Atskridus, oro uoste patikrino e-Hac formą, vakcinos pažymėjimą, asmens dokumentą ir daugiau nieko.

Kadangi mano skrydis buvo ne jungtinis, reikėjo atsiimti registruotą bagažą, pakilti į išvykimo salę ir ten vėl jį registruoti skrydžiui į Europą.

Nors išvykimo salėje buvo atidarytos keletas kavinių, bet visas maistas ir gėrimai tik išsinešimui. Niekur viduje sedėti nebuvo galima. O po ~18-19 val. net ir tos kavinės kurios veikė, jau užsidarinėjo.

Oro uoste žmonių buvo minimaliai.

SKRYDIS JAKARTA – stambulas:

Rinkausi „Turkish airlines‟ jungiamąjį skrydį dėl trumpiausios kelionės trukmės ir padorios kainos. Pirkau bilietą tiesiai iš jų tinklalapio, kad nebūtų kokių nesusipratimų (girdėjau istorijų pandemijos metu, jog susigundę skrydžių paieškos sistemų siūlomomis pigesnėmis kainomis, žmonės liko visai be bilietų). Tiesiog šiuo metu, man svarbiau ramybė kelionėje ir už ją buvau pasirengusi susimokėti kiek daugiau.

Registruojant iš naujo savo bagažą Jakartos oro uoste manęs paprašė tik vakcinos pažymėjimo ir užpildytos lietuviskos kelionės formos.

Prieš skrydį laukiamąjame vėl patikrino vakcinos pažymėjimą, čia paprašė ir PCR testo bei lietuviškos formos.

Jau lipant į lėktuvą davė irgi „pandeminį lauknešėlį‟, bet kuklesnį nei vietiniame skrydyje. Dabar buvo viena kaukė, itin mažas dezinfekcinis skysčio buteliukas, drėgnos servetėlės. Na ir kaip įprastai, atskiras paketas: kojinės, akių raištis, šlepetės, ausų kištukai, dantų šepetėlis ir vazelinas lūpoms (merginoms).

Mano ilgąjame skrydyje maistas buvo tiekiamas 2 kartus (didelio skirtumo nuo priešpandeminių kelionių tarp jo nejaučiau).

Lėktuvas buvo beveik pilnas ir nors vėlavome išskristi ~30 min. bet nusileidome Stambule laiku.

Pravartu žinoti:

  • 2 dienas prieš kelionę, iš avialinijų gavau laišką su informacija apie reikiamą užpildyti e-formą, jeigu vykstu į Turkiją ne tranzitu.
  • Nors prieš kelionę siūlo rezervuoti vietą lektuve už mokęstį, darant check-in‘ą 24 val. prieš skrydį, vietą galima buvo pasirinkti nemokamai.
  • Šiame skrydyje alaus ar vyno pasirinkimo opcijos nebuvo (man tai nėra itin aktualu, bet anksčiau paiimdavau vyną, kad galėčiau lengviau užmigti).
stambulo oro uostas:

Žmonių buvo daugiau nei tikėjausi. Sakyčiau net nesijautė pandemija. Kaip anksčiau, taip ir dabar, pilna žmonių miegančių ant grindų, besijaučiančių kaip namie vaikščiojant be batų ir pan.

Daugelis parduotuvių, kavinių dirbo, ypač tose erdvėse kur susijungia atskrendantys/išskrendantys skrydžiai.

Nemokamu Wi-Fi galima buvo naudotis tik kartą ir tik 1 val. perbraukus savo pasą per stovo skaitytuvą, kurį dažniausiai mačiau po / šalia skrydžių informacinių stendų.

Prastumti laukimo laiką aš buvau suviliota iškabomis „terrace‟ su saulės simboliu. Bet paaiškėjo jog tai yra tiesiog rūkykla. Apsigauna rūkantys, nes neparašyta „rūkomasis‟ bei tie, kurie bimbinėja ir nori kažką nusiveikti kol laukia.

SKRYDIS stambulas – vilnius:

Laukiamąjame vėl tikrino vakcinos pažymėjimą, PCR testą, lietuvišką kelionės formą. Taip pat davė „covid19 lauknešėlį‟ (be dezinfekcinio skrysčio tik kaukė ir drėgnos servetėlės) bei maitinimą be alkoholio.

Skrydis nevėlavo, o lėktuvas buvo pilnutėlis.

Kad pamatytumėte Vilniaus panoramą iš lėktuvo, siūlau rinktis vietą su F raide (tik įvertinkite kurioje vietoje bus sparnas, kuris gali viską uždengti)

Vilniaus oro uostas:

Įdomiausia, kad čia niekas jokių dokumentų netikrino!

Tik nusileidus susidarė neaiški ilga eilė. Mat atskridę užseniečiai sustojo prie pasų patikros ir užblokavo praėjimą iki automatinių pasų patikrų punktų.

Kadangi seniai buvau Lietuvoje net pamiršau apie ju egzistavimą ir kantriai laukiau visoje eilėje. Kol jau priėjus prie durų (po gerų 40 min.) pamačiau, kad galima eiti ir tiesiog per vartus. Ką ir galiausiai padariau.

Apie kelionę Lietuva – Balis

Skridau tuo pačiu maršrutu: Vilnius – Stambulas – Jakarta – Balis

PASIRUOŠIMAS:

PCR (PGR) testas

PCR testą dariausiai dieną prieš kelionę (nes turėjo vakarinį skrydį) pigiausioje surastoje vietoje Vilniuje – Antakalnio poliklinikoje (testas + sertifikatas su QR kodu man kainavo 60 Eur).

Užsiregistravau testui internetu. Atvykau pusvalandžiu anksčiau. Buvo tuščia tai viskas greitai praėjo.

Sakė jog rezultatus atsiųs tą pačią dieną 19 val., bet gavau 17 val. (o dariausi 9.30 val.). Dar spėjau tą pačią dieną atsispausdinti kelias kopijas. Nors nėra reikalavimo vežtis į Indoneziją popierinį variantą, tačiau iš patirties, vietiniai jį labiau mėgsta – pavartyti, o gal sugalvotų dar kokį patikros spaudą dėti. Tai dėl visa ko pasidariau.

Beje, esu skaičiusi, jog kelionėms skirtus PCR testų rezultatus galima pasidaryti nemokamai mobiliuosiose patikros punktuose. Tačiau skambinau 3 kartus į info liniją ir nei vienas konsultantas man negalėjo atsakyti ar išrašuose bus ir QR kodas (kurio reikia norint atvykti į Indoneziją). O dar kai pasakė, kad rezultatas bus patalpintas tarp 1-3 d.d., tiesiog neberizikavau pasinaudoti šia, galbūt opcija.

Greitojo antigenų testo pirkimas

Išskrisdama iš Lietuvos, įsigijau 3 greituosius testus pasiimti su savimi į kelionę. Jie neprivalomi, tačiau kodėl juos pasirinkau, papasakojau prie informacijos apie karantino viešbutį.

Kelioninių formų pildymas

Indonezijos e-Hac formą vėl pildžiau dieną prieš kelionę. Šįkart, formoje rinkausi tarptautinio skrydžio skiltį.

Kelionės į Balį pandemijos metu konsultacija

VILNIAUS ORO UOSTAS:

Atvykus 2,5 val. prieš skrydį oro uoste buvo sausakimša. Bet gal to reikėjo ir tikėtis? Buvo penktadienis, po 18 val. ir pandemija visai nesijautė.

„Turkish airlines‟ langelis buvo jau atidarytas ir buvo jau nemaža eilutė laukiančiųjų.

Kadangi mano galutinė stotelė buvo Indonezija, labai ilgai tikrino reikalavimus vykimui į Indoneziją, mano dokumentus. Net trys konsultantai surėmę galvas ilgai žiūrėjo ar patenku į kategoriją leidžiamų žmonių atvykti. Be mano indonezietiškų leidimų patikrino ir PCR testą bei vakcinos pažymėjimą.

SKRYDIS vilnius stambulas:

Lipant į lėktuvą vėl dalino „kovidinį lauknešėlį‟ (kuklesnį, pagal skrydžio trukmę matyt).

Skrydyje buvo daugoka žmonių. Bet man pasisekė, nes mano eilėje niekas nesedėjo.

Šiame skrydyje irgi buvo maisto bei jau buvo galima gauti alkoholio. Atsirado ir naujas pranešimas „jeigu eilėje sėdi ir kitų keleivių, nusimti ir valgyti maistą galima tik po vieną“.

(apie oro uostą bei kitus pastebėjimus galite pažiūrėti auksčiau, ties „Apie kelionę Balis – Lietuva)“

SKRYDIS stambulas – Jakarta:

Laukiamąjame avialinijų atstovai patikrino PCR testą, vakcinos pažymėjimą bei leidimą atvykti į Indoneziją.

Į lėktuvą pradėjo įleisdinėti likus 1 valandai iki skrydžio. Dalino „covid lauknešėlį‟ bei kitą paketėlį įprastą ilgam skrydžiui.

Lėktuvas buvo beveik tuščias (ne daugiau 50 žmonių) ir kažkodėl visi jie, pagrinde buvo pasiėmę vietas pirmoje lėktuvo dalyje. Galinėje, buvau tik aš ir dar kitas keleivis. Tad jokių triukšmų, nepatogumų, viskas aplink tuščia.

Pirmą kartą maistą patiekė 3.30 val. nakties (pakilimo laikas buvo 2 val. nakties) ir čia rinktis alkoholį buvo galima (keista jog tos pačios avialinijos viena kryptimi leidžia vienus dalykus, priešingai krypčiai kitus).

Jau skrydžio pradžioje stiuardai išdalino atvykimo į Indoneziją deklaracijas, kurias reikia užpildyti ir vėliau atiduoti oro uoste. Ši forma nieko nepakitus, tokia pati buvo ir prieš pandemiją.

Jakartos oro uostas:

Nusileidus, išėjus iš lėktuvo, salėje kiekvieną keleivį pasodino po vieną saugiais atstumais ir davė užpildyti A5 dydžio anketą.

Su ja ir užpildyta e-Hac forma telefone eini į vieną patikros punktą. Ant A5 formos guni tikrinančiojo parašiuką.

Paskui eini į kitą patikros punktą, kuriame tavęs prašo PCR testo, vakcinos pažymėjimo, ką tik pildytos formos ir QR kodo iš karantinui užsakyto viešbučio. Kas nutinka, jeigu viešbučio karantinui iš anksto neužsisakote tiksliai nežinau, bet spėju, kad šiame punkte jį jau turėsite pasirinkti.

Trečiame punkte dar kartą patikrina užsakyto viešbučio QR kodą, bei pildytą A5 formą (jos niekas nepasiima jokiame taške).

Atsiėmus lagaminus, vėl patikrina karantino viešbučio QR kodą. Ir paėjus toliau, paima lėktuve pildytą deklaraciją.

Einant į salę, kurioje laukia atstovai iš viešbučių karantinui, kad suorganizuotų pervežimą, po kaire yra ir vieta, kurioje reikia priregistruoti savo telefono IMEI numerį bei susimokėti mokesčius (to reikia, jeigu Indonezijoje ketinate būti ilgiau nei 2 mėn. ir naudotis vietine SIM kortele).

Taip pat prieš viešbučių personalo laukimo salę yra keli pinigų keitimo kioskeliai. Nors kursas nėra pats geriausias, bet pravartu išsikeisti šiek tiek pinigų. Jų gali prireikti (papasakojau kodėl įrašo panaigoje), jeigu nenorėsite/nebus galimybės atsiskaitinėti savo bankine kortele. Jeigu nesusižinojote iš anksto ar karantino viešbutyje yra pinigų keitykla, išlošite pasikeitę oro uoste.

Kadangi žmonių buvo nedaug nei lėktuve, nei visose patikros punktuse – viskas man užtruko ~30 min. iki įsėdimo į viešbučio transportą.

Nuo išlipo iš lėktuvo iki viešbučio transporto vietos jokių parduotuvių nėra. Viskas taip suorganizuota, jog net nėra akimirkos apsižvalgyti, kažkur nueiti kita kryptimi (net WC siūlau naudotis pirmuoju, kurį pamatysite, nes kiek pamenu, toje atkarpoje yra tik vienas).

Keliautojai lietuviai Balyje

Po karantino viešbutyje (apie jį žemiau)

Jakartos oro uostas ir SKRYDIS JAKARTA BALIS:

Skrydį su „Garuda Indonesia‟ nusipirkau būdama karantine 2-ąją dieną. Vienas dalykas, pastebėjau jog nemokamas registruotas bagažas patapo 20 kg (o ne 30 kg, kai skridau į Lietuvą).

Likus porai dienų iki skrydžio iš avialinijų gavau el. laišką-priminimą, ką reikia su savimi turėti. Gavau tokį pranešimą dieną prieš kelionę ir Whatsapp žinute iš Indonezijos sveikatos ministerijos (gal dėl to, jog mano telefono numeris yra indonezietiškas).

Avykus į oro uostą pirmiausia reikėjo nueiti prie atsakingų asmenų gauti patvirtinimo spaudą ant PCR testo rezultato. Tvirtinimus „documents validation‟ duoda tarp C ir D blokų (terminale 3). Paprašo kartu parodyti pasą bei vakcinacijos pažymėjimą. Be spaudo iš jų, avialinijos neregistruos jus skrydžiui. Kadangi ten dirba keli asmenys, eilė judėjo pakankamai greitai.

Po to beliko registruotis skrydžiui.

Kadangi mano lagamino svoris skrendant iš Lietuvos buvo ~25 kg, draugės patarta ir paskui pačiai prisiminus keliavimo patirtis, viršsvorį įsidėjau į rankinį bagažą. Nes jo Indonezijoje vidiniams skryžiams dar niekad netikrino.

Kai pasitikrinau svorį prie laisvų svarstyklių buvo 20 kg, o nuėjus prie avialinijų langelio rodė 21 kg ir darbuotojas prašė išsimti viršsvorį. Tad mano registruotas bagažas buvo 20 kg, o rankinis (lagaminas + kuprinė) ~14 kg (kurio niekas neprašė pasverti).

Besiregistruojant skrydžiui vėlgi buvo duotas „covid lauknešėlis‟.

Visos procedūros užtruko ~1,5 val. Kadangi skridau šeštadienį per pietus – žmonių oro uoste buvo nemažai.

Jeigu turite daugiau laiko iki skrydžio, rekomenduoju ilgesniąją dalį praleisti oro uosto dalyje, kur registravotės skrydžiui, nes čia atidaryta daugiau kavinukių, parduotuvių (galima išeiti parūkyti į lauką, jeigu aktualu). Skrydžio laukiamąjame dirba mažiau kavinių, parduotuvių, nėra rūkomojo.

Einant į laukiamąjį vyksta apsaugos patikra – patikrina pasą, bilietą, visi lagaminai ir viskas. Telieka susirasti savo vartus ir laukti skrydžio.

Šįkart skrydyje buvo itin daug žmonių. Laisvesnės vietos buvo tik vidurinėje eilėje, kur žmonės susodinti kas antrą sėdynę. Tose vietose, kur buvo po 2 sėdynes, buvo pilnai užimtos, be jokių atstumų.

Balio oro uostas

Nusileidus pirmiausia salėje patikrino e-Hac formą. Paskui kitame punkte PCR testo rezultatus, vakcinos pažymėjimą ir viskas.

Prie lagaminų išdavimo vietos būriavosi ne vienas siūlantis pagalbą surinkti ir nuvežti lagaminus. O išėjus pro vartus (nors negalima) tačiau vis priėjo vienas kitas asmuo klausiantis ar reikia transporto (visi būdai kaip išvykti iš Balio oro uosto).

Dar šiame terminale yra vietos pasikeisti pinigus, bankomatai, keletas parduotuvėlių. Išėjus ir einant pro didelėmis, raudonomis raidėmis užrašą „Bali‟ – rasite daugiau parduotuvėlių, bankomatų.

Privalomas karantinas Jakartos viešbutyje

Dar iki liepos pradžios, atvykstantiems į Indoneziją, privalomasis karantinas Jakartoje buvo 5 dienos. Tačiau prieš kelionę į Lietuvą, karantino laikas buvo prailgintas iki 8 dienų.

Būdama Lietuvoje labai tikėjausi, kad karantinas Jakartoje bus visai atšauktas arba bent jau vėl sumažintas iki 5 dienų. Bet įpūsėjus mano viešnagei gimtinėje niekas nesikeitė, todėl tik likus 2 savaitėms iki grįžimo į Indoneziją, pradėjau rūpintis karantininio viešbučio klausimu.

Indonezijos atsakingos institucijos yra sudariusios viešbučių sąrašą, iš kurių galima pasirinkti kur karantinuotis. Tačiau užsisakyti karantino viešnagę galima tik susisiekus tiesiogiai su viešbučiu (ne per booking ar panašius tinklalpius).

Susikupusi, parašiau laiško šabloną ir išsiuntinėjau absoliučiai visiems viešbučiams, kuriuose buvo galima karantinuotis. Dabar jau pagaliau Indonezijos viešbučių asociacija sukūrė tinklalapį kuriame vienoje vietoje sudėti visų karantino viešbučių informacija (kainos, ar yra laisvų vietų…) bei galima per jį susisiekti tiesiogiai su viešbučiu.

Nemažai išsiųstų laiškų grįžo iškart atgal, kaip nepristatyti (tų viešbučių kitų kontaktų jau ir nebeieškojau, kaip sakant „natūrali atranka“). Kai kurie pigesnieji viešbučiai atsakė, kad karantinui laisvų kambarių jau nebelikę mano kelionės datom (likus 2 savaitėm iki kelionės). Bet iš esmės, didesnioji dauguma viešbučių suregavau į mano paklausimą per ~24 val. Nors buvo ir tokių, kurie atsakė praėjus ir savaitei laiko nuo užklausos.

Kadangi laiške uždaviau man svarbius ir itin specifinius klausimus, tuos viešbučius, kurių atstovai į juos neatsakė ir tik atsiuntė tiesiog pasiūlymą „karantino paketui“ iš karto išbraukiau. Nes manau, jeigu front deska‘s, kuris yra pirmasis kontaktas su keliautojų nenori/negali/nekreipia dėmesio į klausimus, tikėtina, jog ir aptarnavimas viešnagės metu gali būti ne itin geras. Tad būti 8 dienas be kokybiško aptarnavimo, manau, būtų neprotinga.

Pigiausius variantus (kur dar buvo likusių vietų) vis gi irgi išbraukiau. Nes teko girdėti istorijų jog tuose viešbučiuose kažkaip padaugėjo užseniečių, kuriems karantino metu PCR testai atėjo teigiami. Kodėl taip yra, nežinau, bet jeigu istorijos kartojasi vadinasi kažkas ten negerai ir nenorėjau rizikuoti. Todėl į lagaminą įsidėjau 3 greitojo antigenų testus pirktus Lietuvoje.

Kodėl? Nes jeigu keliautojas būdamas karantine gauna PCR teigiamą rezultatą, jis iškarto išvežamas į kitą karantino vietą. Kurioje papildomai 14 d. vėl bus uždarytas (susimokėti turi pats ir kaina tikrai ne pigiausia). Gavus pozityvų testo rezultatą nėra galimybės išsikviesti nepriklausomos labaratorijos atstovus atlikti pakartotiną testą.

Žinau, jog turint savo antigenų testus situacijos neišspręstų, bet jeigu jie būtų neigiami, bent būtų galimybė pasiginčyti ir galbūt išsireikalauti atlikti nepriklausomą PCR testą. Tad juos pasiėmiau, kaip planą B, blogiausiu atveju. Bet labai džiaugiuosi, kad neteko jais pasinaudoti.

Taigi galutiniam variante rinkausi iš 3 viešbučių (absoliučiai visus galėčiau suskirstyti į pigiausius (kurių atsisakiau), vidutinius ir brangiausius (jų kaina mane šiek tiek pribloškė, tad juos irgi išbraukiau):

  • Shangri-La Jakarta‟ – vidutinė kaina, bet prie aukštesnių. Iš čia buvusių kitų užseniečių karantine girdėjau tik geriausius atsiliepimus, ypač apie maistą.
  • Wyndham Casablanca Jakarta‟ – vidutinė kaina, bet prie pigesnių. Draugės artimieji buvo apsistotę ir buvo patenkinti bei atsiliepimai Tripadvisor buvo geri.
  • Novotel Jakarta Mangga Dua Square‟ – vidutinė kaina, bet prie pigesnių. Karantino kambariai itin erdvūs ~70 m2 su galimybę turėti balkoną. Jau norėjau užsisakyti šį, bet pasikalbėjus su vietiniais draugais, sužinojau jog viešbutis yra ne pačiame geriausiame rajone. Paskui peržiūrėjus jų Tripadvisor atsiliepimus, pastebėjau, kad naujausi, susiję su karantinu ir beje geriausi, parašyti tarsi iš ne tikrų profilių. Tad pradėjo kelti abejonę ar tikrai šiame viešbutyje viskas taip gerai, kaip pristatoma. Dar keliose grupėse perklausiau apie šį viešbutį, niekas jame nebuvo apsistojęs. Tad nusprendžiau visgi jo atsisakyti.

Finale pasirinkau „Wyndham Casablanca Jakarta‟. Ir labai labai džiaugiuosi!

Užsisakius, iš viešbučio gavau sąskaitą apmokėti 50% karantino sumos (nors mano draugė, apsistojusi ten pat, depozito nemokėjo). Sumokėjus, gavau laišką su nuorodomis į jų meniu ir kitą būtinąją informaciją bei turėjau užpildyti e-formą, kad gaučiau QR kodą, kurio prašė oro uoste (apie tai rašiau aukščiau).

Į karantino paketo kainą įėjo: transportas iš oro uosto, 2 vnt. PCR testų, 3 k. maitinimas, 5 drabužių skalbimas kasdien, 10 buteliukų 0.5 l. vandens (jo pritrūkus galima paparašyti papildomai be mokesčio), kava, arbata, cukrus kambaryje.

Jau oro uoste atėjus į viešbučių atstovų salę, mane palydėjo iki mašinos ir paėmė mano pasą (jis grąžinamas pabaigus karantiną, išvykstant).

Nuo oro uosto iki viešbučio važiavome ~30 min. Įleista buvau per galines viešbučio duris (nežinau ar todėl, kad galbūt galiu būti infekuota ar dėl to, jog nusileidau Jakartoje vakare ir front desk jau nedirbo?). Čia pasitiko viešbučio atstovas su kuriuo pakilom į registratūrą (patiems lifto išsikviesti negalima, jie nefunkcionuoja, tik su viešbučio darbuotojais).

Registratūroje užtrukau neilgai. Čia vietoje sumokėjau ir likusią viešnagės kainą. Gavau savaitės meniu ir turėjau pažymėti kurio maisto norėsiu ir kuriuo metu, kad jis būtų pristatytas į kambarį. Ir iškart buvau palydėta atlikti pirmojo PCR testo. Po jo, mane palydėjo tiesiai į kambarį.

KAMBARYS: buvau apnakvindinta 14 a. su vaizdu į baseiną ir kitus daugiaaukščius (žinau yra kambarių su vaizdu į gatvę ir kapines). Kambarys atrodė visiškai toks koks nuotraukose. Man jis buvo pakankamai erdvus (42m2). Jame buvo lygintuvas su lyginimo lenta, mini šaldytuvas, arbatinukas, erdvi spinta, televizorius ir vietos atsisėsti, stalas. Jeigu kažko trūktų, tikiu galima paprašyti ir bus suorganizuota. Kambarys tvarkingas, prižiūrėtas.

Deja, nei balkono nei galimybės atidaryt langus nėra, bet gryno oro cirkuliaciją gavau iš oro kondicioneriaus. Galvojau jog kambaryje be atidaromų langų užtrokšiu, bet viskas buvo puikiai.

Norint pasikeisti rankšluosčius, išmesti šiukles – palieki prie durų paskambinti į recepciją ir ateina darbuotojai pakeisti/paimti daiktus.

VONIOS KAMBARYS: irgi man buvo erdvus. Su vonia, fenu, mini šampūnais ir kt.

INTERNETAS: pagrinde greitis per mano viešnagę buvo 19-20 Mbps. Nors kartą tikrinau, buvo 16 Mbps.

MAISTAS: man porcijos buvo didelės. Ir nors pradžioje užsisakiau vien vakarietišką meniu, eigoje pasikeičiau į keletą Azijos patiekalų, kurie turėjo daugiau įvairių skonių (tik jose buvo duodama ryžių garnyrui). Dažnai buvo patiekamos salotos, garuose paruoštos daržovės, bulvės (arba pasta). Buvo vištienos, jautienos (paruošta kaskart kitaip). Desertui buvo pudingas arba vaisiai.

Tik pusryčiai man pasirodė kiek vienodi (pupelės, dešrelės, bulvių paplotėliai, kiaušinis, daržovės) kartais bandelės, duona ir visuomet vis kitų šviežių sulčių buteliukas.

Jokių sriubų ar košių, sausų pusryčių nebuvo.

Viešnagės eigoje keičiau ir maisto pristatymo laiką, patiekalus, prašiau kad tam tikrų dalykų nedėtų ir juos užkeistu kažkuo kitu. Maistas buvo pristatomas man supakuotose dėžutėse (nors draugei vakarienei buvo duodama lėkštėje). Maistas dažniausiai buvo karštas arba šiltas.

Kavą ir arbatą vežiausi iš namų, tiesiog turiu mėgstamą ir dariausi kambaryje. Kai porcijos man buvo per didelės pvz. bandeles ir vaisius pasilaikydavau naktipiečiams.

Prisiskaičius įvairių istorijų iš kitų viešbučių, buvau iš Lietuvos pasiėmusi ir užkandžų, saldėsių ir pan. Ir kiek pasigailėjau, nes pusę parsivežiau į Balį. Beje jeigu būtų noras, galima papildomai užsisakyti maisto iš jų meniu (už papildomą mokęstį).

APTARNAVIMAS: labia patiko nuo pat susirašinėjimo prieš užsisakant. Viešbutyje ko pritrūkdavau, ko norėjau, gaudavau per pusvalandį. Net buvo situacija, kad prašiau šio bei to man nupirkti. Tai jiems buvo ne problema, tik turėjau sumokėti iš anksto grynais. Draugei paprašiau į kitą kambarį perduoti kai ką – padarė. Aptarnaujantis personalas gerai kalbėjo angliškai, jokių problemų neturėjau.

SKALBIMAS: pasinaudojau proga iš skalbiausi ko nespėjau prieš išvykdama. Gavau atgal išlygintus, iškvėpintus ir tą pačia dieną, po keletos valandų nuo pridavimo.

PCR TESTAI: mano viešnagės metu pasikeitė tvarka ir už 2-ąjį PCR testą reikėjo mokėti tiesiogiai klinikai nebe viešbučiui. Kadangi į mano paketo kainą abu testai jau buvo įtraukti, viešbutis net grąžino pinigus (nes ir kaina PCR sumažėjo). Tai laikau labai sąžiningu veiksmu iš viešbučio pusės.

2-ą PCR testą atėjo atlikti į kambarį, dieną prieš karantino pabaigą, ryte. Rezultatai buvo tos pačios dienos 21 val. O laiškas leidžiantis tęsti kelionę buvo paruoštas kitos dienos 7 val. ryto (jeigu mano skrydis būtų itin ankstyvas, sakė, kad paruoštų išrašą ir anksčiau).

 

Paskutinę dieną, išsiregistravimas vyko greitai – patiems išeiti negalima. Atvyksta atstovas pasitikti ir vėlgi liftai be atstovo neveikia.

Kadangi už kelionę iš viešbučio į oro uostą (ar kur kitur) reikia susimokėti patiems, galima išsikviesti taksi pvz. per vietines mobiliąsias programėles arba tiesiog pasinaudoti viešbutyje laukiančiu taksi. Aš pasirinkau viešbutyje esančiu taksi. Sumokėjau už nuvažiuotą kilometražą.

Iš esmės priekaištų, pastabų „Wyndham Casablanca Jakarta‟ viešbučiui neturiu. Rekomenduoju drąsiai ir kitiems, nes mano karantinas buvo malonus. Nors ir pradžioje bendrai pykau ant visos tos karantino situacijos.


Nors tvarka panaši turėtų būti visuose viešbučiuose, bet negaliu teigti, kad viskas taip ir bus kitur. Ir turiu bendrai keletą pastebėjimų, jeigu rinksitės šį ar kurį kitą viešbutį savo karantinui:

  • prieš rinkdamiesi pagalvokite kas jums yra svarbiausia: greitas internetas, nes turėsite dirbti, erdvus kambarys, kad būtų balkonas/atidaromas langas ar kt.?;
  • jeigu rinksitės pigiausią karantino paketą neturėkite didelių lūkesčių maistui, aptarnavimui ir kt. (skaitykite atsiliepimus būtent susijusius su karantinu);
  • įsivertinkite kaip toli yra viešbutis nuo oro uostos, nes kuo toliau, tuo brangiau mokėsite už kelionę atgal iki jo. Keliaujant iš viešbučio dažnai (priklauso nuo taksi kompanijos) papildomai reikės primokėti ir už mokamus kelius 1-2 vnt. (priklausomai iš kur vyksite);
  • įsivertinkite ar šalia viešbučio nėra didelės gatvės, kur eismas gali vykti visą parą, visai šalia nestovi mečetė, nes jeigu jautriai miegate ankstų rytą būsite pažadinti maldų sklindančių iš garsiakalbių;
  • galie pasiimti kartu HDMI kabelį, jeigu kambaryje bus TV, galėsite filmus žiūrėti per televizorių;
  • užkandžiai – priklauso kur apsistosite, bet vis tiek pasiimčiau jų šiek tiek, skonių paįvairinimui (šokolado, gal sausainių, džiovintų vaisių…);
  • dar oro uoste pasikeiskite šiek tiek pinigų – susimokėti už PCR testus (kai kurios klinikos priims ir kortelėmis, pasidomėkite iš anksto), taksi iki oro uosto, arbatpinigiams viešbučio personalui (aš daviau tik lagaminų nešikams). 1 asm. siulyčiau pasikeisti ~80 Eur). Pinigus kelionei iš Balio oro uoste galėsite išsiimti Balio oro uosto bankomatuose;
  • greitųjų antigenų testai, čia jūsų pasirinkimas ar imtis. Net nežinau ar tikrai iš jų būtų naudos, bet aš jaučiausi ramiau juos turėdama.

Nors linkiu, kad jums keliaujant karantinas būtų panaikintas, bet jeigu dar nebus – malonios ir lengvos karantino viešnagės bei pačios kelionės!

 

Daugiau kitų kelionių patarimų rasite skiltyje Patarimai keliautojams


Pastaba: kelionė į Lietuvą vyko 2021 m. liepos mėn. viduryje, o į Indoneziją rugpjūčio pabaigoje. Mano patirtis, aprašytos procedūros jūsų kelionės metu gali būti pasikeitusios. Tad naujausią informaciją kviečiu skaityti kitame mano įraše „Koronavirusas Indonezijoje – visa informacija vienoje vietoje‟

Vieta jūsų mintims :)