El Nido – salelių žavesys, miestelio liūdesys

Tikriausiai neapsiriksiu sakydama, kad „El Nido“, tarp keliautojų, vienas iš dažniausiai minimų vietovių pavadinimų Filipinuose. Miestelis įsikūręs Palawan salos šiaurinėje dalyje, ne vieną palieka su gražiausiais įspūdžiais. Tiksliau reikėtų sakyti, kad ne pats miestelis, bet El Nido 45 kalkakmenio uolų salelės visus žavi.

Iš tiesų, tokias salų formacijas, kaip El Nido, galima pamatyti ir Coron saloje (Filipinuose), Halong Bay (Vietname), Krabi bei kitose salose (Tailande), Raja Ampat (Indonezijoje) ir kitose šalyse. Tačiau El Nido pavergė ne vieną dėl „slaptų“, balto smėlio paplūdimių esančių tose salelėse (ne vienas pasaulinio lygio keliautojų žurnalas yra titulavęs El Nido, kaip turintį geriausius paplūdimius pasaulyje).

Pati prieš čia apsilankydama, mačiau ne vieną įkvėpiančią nuotrauką su žydromis lagūnamos bei slaptais paplūdimiais. Todėl mano mintyse šėlo fantazija ir laukė to susitikimo su pasakiškai atrodančiu El Nido.

El Nido miestelio liūdesys

Ir štai aš atvykau. Pirmas įspūdis jau važiuojant iš oro uosto link viešbučio mane kiek nuleido ant žemės. Remontuojami, atnaujinami keliai, dygstančių naujų viešbučių statybvietės, demontuojami nelegalūs statiniai palei pakrantę. Nesupratau, kur gi tas rojaus kampelis? Ir ar tikrai esu El Nido? Nuotraukose ši vieta atrodė tikrai kitaip!

Net neišsikrovusi lagaminų skubėjau ieškoti tos egzotikos. Pirmyn, atgal, užsukant į įvairias mažesnes gatveles, visą miestelį apėjau per geras 30 min. Vaizdai nuo pirmo įspūdžio taip ir nepasikeitė. Tik radau dar šiek tiek daugiau skurdo.

Jeigu keliautojai sako, kad po žemės drebėjimų Lombok ir Gili salose (Indonezijoje), viskas atrodo suniokota ir primena statybinę aikštelę, šią akimirką El Nido – pasijutau lygiai taip pat. Tik čia žemės drebėjimo nebuvo, o miestelis kasmet pritraukdamas vis daugiau keliautojų – auga. Spartesni stengiasi pasinaudoti proga ir stato naujus viešbučius, svečių namus ar kavines.

Dienos metu miestelis tarsi apmiręs. Temačiau vietinius žmones dirbančius prie statinių, apsiperkančius, siūlančius turus ar kur nors pavežėti (nes kaip įprasta, Pietryčių Azijoje, vietiniai nelabai supranta, kad žmonės kelioliką minučių atstumus gali nueiti nesinaudodami jokia transporto priemone).

Sunkiau sekėsi surasti ir vietą kur pavalgyti. Nes daugelis vietų dienos metu nedirba. O tie kas dirba – pilnai užsėsti tokių pačių kaip aš, kurie skiria laiko pasižvalgyti aplink. Na ir žinoma dirba tos vietos, kuriose maistas brangesnis.

Pagal „Tripadvisor“ radau išgirtą vietą „Beef Stew Hauz And Grilll“ – džiaugiausi, kad ji atidaryta. Tačiau džiaugsmas greitai nublėso gavus maistą. Vietoje vištienos sriubos, gavau skystį su greitai paruošiamais makaronais ir vos keletą vištienos filė gabaliukų.

Žinau, kad Pietryčių Azijoje jie labai populiarūs ir manęs tai nestebina. Gal labiau nustebino, kad prie patiekalo nebuvo parašyta „instant noodle“ („greitai paruošiami makaronai“). Bandau valgyti, nelabai kas į skrandį eina, nors esu lengvai išalkusi. Palikau patiekalą nepabaigtą, nes negalėjau prisversti pabaigti. Tad grįžau atgal į trasą, bandydamą surasti tą grožį, kuris matytose nuotraukose užbūrė.

Bevaikščiodama jau tą dieną pramintais takais (nes juk miestelis labai mažas), nueinu link miestelio pabaigos. Smagi vieta pažiūrėti į El Nido nuo jūros pusės, tačiau tik tiek. Kitas paplūdimys, kurį priėjau – nelabai pritaikytas maudytis, vandenyje nemažai akmenų. Savo ieškojimus pabaigiau, nes toliau palei pakrantę nelabai įmanoma praeiti.

Bandžiau patekti į pačio miestelio paplūdimį, tačiau užduotis pasirodė tikrai nelengva. Daugelį vietų vis atsitrenkiau į užrašus „no trespassing, private property“ ( angl. „nėra jokio praėjimo, privati teritorija“). Tad žvalgiausi kur nusukinėja vietiniai ir sekiau jiems iš paskos.

Voala – tarp pastatų, siauruose perėjimuose pagaliau patekau į paplūdimį. Nors viešbučio recepcijoje sakė, kad paplūdimys nepritaikytas maudytis, geriau vykti į kitą („Vanilla beach“), tačiau tikriausiai mūsų supratimai kas yra geras paplūdimys ar blogas kiek skiriasi.

Taip, vanduo nepermatomas ar turkio spalvos, tačiau pats smėlio ruožas platus, priėjimas prie vandens geras. Nebent gal ką nors gąsdina, kad palei pakrantę yra prisiparkavusių laivelių.

Praėjusi visą pakrantę radau keletą didesnių, atviresnių įėjimo/išėjimų į miestelį. Kadangi daug veiklos čia neradau, nusprendžiau pailsėti viešbutyje iki saulėlydžio.

Popietinis poguliukas karštą dieną vėsiame kambaryje labai maloniai nuteikė, todėl saulėlydžio vos nepramiegojau. Tačiau sužinojau, kad viešbučio paskutiniame aukšte yra įsikūrusi poilsio vieta su apžvalgos aikštele. Būtent iš ten saulę ir palydėjau, kuri staigiai pasislėpė po El Nido įlankos uolomis, nepalikdama jokio pėdsako. Kadangi iš viršaus mačiau pilnas valtis grįžtančių žmonių, nusprendžiau pasižvalgyti po miestelį sutemus.

Ir štai…gyvybės fontanai. Gatvės pilnos žmonių, visos kavinės atidarytos, prie populiaresnių lūkuriuoja eilės, norėdamos gauti laisvą staliuką. Groja muzika, šurmulys, pakrantė nusėta šviesomis pasidabinusiu kavinių.

Šen bei ten didesnis bruzdesys, nes smalsiausi nori pažiūrėti arba paragauti garsiojo „balut“ užkandžio. Kas nežinote, kas tai yra – tai apvaisintas paukščių kiaušinis (paprastai anties), kuris inkubuojamas nuo 14 iki 21 dienų (priklausomai nuo vietinės kultūros). Ir tada virinamas arba garinamas.

Iš esmės – užkandis-delikatesas yra neišsiritęs paukštis kiaušinyje, kuris kandamas su visu kiautu. Esu ragavusi įdomybių (vabzdžius Tailande, kobros mėsą Indonezijoje ir kt.), tačiau į šį užkandį negalėjau net žiūrėti. Todėl palikau smalsiausius ir drąsiausius jo ragauti.

Pirmai maniau, kad tai koks turistinis triukas. Tačiau pasikalbėjus su keliais vietiniais, gavau patikinimą, kad tikrai „balut“ yra valgomas vietinių žmonių ir dažnai. Vieni sakė, kad tai padidina vyro libido (nors sakė, valgo juos ir moterys). Kiti sakė, kad jį užkandžiauja tik prie stipraus gėrimo. Tikiu, kad kiekvienas valgantis turi savo paaiškinimą, kodėl jis valgo ir ką jam jis suteikia.

Pirmąją dieną El Nido, neradau tobulo atvirukinio grožio, todėl jo labai laukiau antrąją dieną, kai buvo suplanuotas salelių turas.

El Nido salelių žavesys

El Nido yra siūlomi dažniausiai 4 standartiniai, pilnos dienos, turai pavadinti A, B, C, D. Šie turai yra grupiniai t.y. be jūsų, kartu vyksta ir nepažįstami kiti keliautojai (žinoma, galimas ir privatus turas, tačiau jo kaina visai kitokia). Visų kelionė beveik prasideda tuo pat metu, todėl atėjus į paplūdimį, jame radau daug kitų keliautojų grupuojamų į laivelius.

Šįkart aš vykau į turą C (sakoma, tai populiariausias turas), kuriame buvo numatyta aplankyti Helicopter, Matinloc, Tapiutan salas, Secret ir Hidden paplūdimius. Koks lankytinų vietų eiliškumas – priklauso nuo įgulos. Mes vykome pirmiausia į Hidden beach (anot mūsų gido, tuo metu ten turėtų būti mažiausiai žmonių), kur mūsų laukė staigmena. Norint patekti į tą paplūdimį reikia bemaž plaukti iki jo, nes laiveliai negali prisiparkuoti arčiau ar patekti į vidų (bent iš tos vietos, kur buvo priparkuota mūsų laivas). Sulipę iki pusės į vandenį, akmenuotu dugnu bei užslaptintu tuneliu patekome į paplūdimį. Vanduo neišpasakyto skaidrumo, kaip ir akiai mielas balto smėliuko nedidelis paplūdimys.

Žinoma, seniai ši vieta nebe „hidden“ („paslėptas“). Be mūsų, suplaukė dar keletas grupelių, tačiau čia jau prasideda tie vaizdai iš matytų nuotraukų. Kol fotografuojamės, šalia baidarėmis vis praplaukia vietiniai prekeiviai siūlantys šaltų gėrimų ir vietinio romo kokose (kas jam atsispirtų?).

Gal gidas to ir neturėjo sakyti, tačiau užsiminė, jog dar prieš gerus 7 metus, visas dugnas buvo apaugęs gyvais korolais. Tačiau pradedant plūsti keliautojams, tie koralai buvo sumindžioti. Dabar tematai smėliuką. Tik pirštu gidas pabaksnojo dar į vieną, kitą gyvą koralą, kuriuose slėpėsi „žuviukai Nemo“.

Kadangi buvo suplanuota plaukti ir į kitas vietas, ilgai Hidden paplūdimyje neužsibuvome. Plaukėmė tarp kalkakmenio uolų salelių, kuriose vis matėmė uždarus paplūdimius, vieni su keliautojais, kiti tušti. Gidas išdavė, kad kai kurios salos yra privačios, todėl keliautojai negali ten sustoti (arba yra vietų, kur turi susimokėti papildomai, norėdamas ten prisiparkuoti). Praplaukėme ir Matinloc šventykla – stoti nestojome, nes ta vieta yra privati, norint į ją aplankyti reikia dar papildomai susimokėti (dažnai šis mokęstis neįeina į turų kainą).

Atplaukę į Secret paplūdimį – vėlgi, į vidų patekti laiveliu negalėjome – reikėjo plaukti tarp uolų. Kai būna potvynis dažnai patekti į vidų net pavojinga, nes tunelis uoloje labai siauras. Įplaukę į vidų, radome maža, jaukią užuovėję, kurioje be mūsų dar keliasdešimt keliautojų. Mažesnis nei mažiukas paplūdimys. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko pats plaukimas tarp uolų. Daugelis net foto kamerų nepasiėmė, nes bijojo beplaukiant sušlapinti. Ir man, ši vieta liks tik atmintyje.

O visai netoli – Talisay paplūdimyje – Tapiutan saloje, stabtelėjome papietauti. Kadangi buvo vidurdienis, paplūdimyje beveik jokio šešėlio nebuvo. O ir tas, kuris buvo – okupuotas kitų. Kol 5 žmonių įgula ruošė mums stalą, dekoravo patiekalus, atsilaisvino mažas kampelis su šešėliu, kur ir įsikūrėme. Iš tiesų pietūs buvo fantastiški – per kelias dienas Filipinuose dar neteko valgyti nieko skanesnio.

Reikėtų nepamiršti paminėti, kad žuvį sugavo įgulos nariai kol mes plaukėme tarp salų, tiesiai iš valties. Kaip ir kiaulieną bei vištieną kepė ant grotelių pačiame laivelyje kelionės metu. Aš pati, negalėjau atsitraukti nuo stalo, puotos buvo geros!

Pakeliui likus aplankyti Helicopter salą, stabtelėjome ir paviršiniam nardymui. Koralai gražūs, tik žuvyčių buvo mažai. Gal todėl, kad prieš mums atplaukiant ten jau buvo keliolika kitų laivelių, kurios žuvis ir išbaidė (bent tokią priežastį nurodė mūsų kapitonas). Bet visgi, mano akims buvo grožio. Pačioje saloje sustojome apytuščiame paplūdimyje, kur šiek tiek pasimėgavome saulės bučiniais. Kai kas bandė ir paviršinį nardymą, bet jis nebuvo toks geras, kaip vietoje po pietų.

Nežinau ar specialiai įgula norėjo mums suteikti papildomų pramogų ar tiesiog vienintelis kelias atgal į El Nido miestą buvo plaukti prieš srovę. Nes gavome bangų tiek, kad atrodo iš vandens taip ir nebuvome išlipę. Na ir dabar, pasidarė aišku, kodėl pietų metu El Nido mieste didžioji dalis kavinių uždarytos. Visi pietauja salose, turų metu.

Va antrąją dieną supratau kur yra paslėptas El Nido grožis – toliau nuo miesto. Beveik visi keliautojų būtent ir dalinasi nuotraukomis iš šių turų, nes šiuo metu, pats miestas atrodo liūdnokai.

Jeigu būčiau žinojusi ir nebūtų suplanuotos kitos veiklos, kitose Filipinų salose. El Nido pasilikčiau dar keletui papildomų dienų ir keliaučiau į kitus turus. Bet labai viliuosi, kad čia dar sugrįšiu ir pasiplaukiosiu tarp kitų El Nido salų.

Pabaigai, mano pastebėjimai ir patarimai…

• Kadangi El Nido miestelis auga, statybviečių vaizdai gali pasikeisti greitu laiku (ir gal kai jūs keliausite bus viskas jau sutvarkyta). Pati keliavau 2019 m. kovo mėn. pradžioje.
• Jeigu norite daugiau kokybiško poilsio, galite apsistoti viešbučiuose ne pačiame miestelyje, o šalimai esančiuose paplūdimiuose. Šie viešbučiai iki miestelio dažnai siūlo nemokamus „shuttle bus“. Tad galite miestelyje pasižvalgyti keletą valandų. Jeigu mieste norėsite pasibūti ilgiau, visuomet galite grįžti su vietine transporto priemone „tricycle“, jų apstu visur.
• Keliaudami į salų turus turėkite su savimi vandens batus (kažkokius panašius), neperšlampamas kuprines (jų tkrai prireiks). Jeigu neturite, El Nido ant kiekvieno kampo juos galite nusipirkti (batus netgi išsinuomoti paplūdimyje prieš turą už 100 Filipinų pesų). Nepamirškite kremo ir kitų atributų apsisaugoti nuo saulės. Jeigu neesate vandens žmogus – pasiimkite ir vaistų nuo supimo.
• Kai mes vykome į El Nido, mums buvo pasakyta, kad plastikiniai buteliukai yra draudžiami (aišku, parduotuvėse jų matėme, įsigyti irgi galėjome). Tačiau jau vis daugiau viešbučių propaguoja vandens pasipildymo būdą. Užuot kasdien kambariuose keisdami buteliukus, foje/kiekviename aukšte stovi geriamo vandens papildymo įrenginiai.
• Salų turo A kaina ~1200-2200 PHP/žmogui (čia galite įsigyti pigiau). Salų turo B kaina ~1200-1600 PHP/žmogui (pigiau čia). Salų turo C kaina ~1200-1700 PHP/žmogui (pigiau).
• Plaukiant į El Nido saleles oficialiai yra draudžiama imti plastikinius maišelius, vandens buteliukus. Kai paplūdimyje dėjau savo batus į plastikinį maišelį, prie manęs priėjo atsakingas asmuo ir pasakė, kad negaliu imti maišelio kartu. Vandens gausite laive, kuris bet kada jums panorėjus, bus papilstytas į puodelius.
• Salelėse nėra jokių tualetų (bent tuose, kur mes buvome), tad turėkite mintyje, jeigu prispirtų rimtas reikalas.
• Nuo 2017 m. rūkyti galima (visur Filipinuose) tik tam skirtose vietose. Todėl paplūdimiuose, laivelyje ar bet kur gatvėje kaip ir negalima. Jeigu nenorite nemalonumų, prieš užsidegant cigaretę, paklauskite vietinių kur yra leidžiama rūkyti.
• Interneto kokybė El Nido tikrai (kol kas) labai prasta. Nei viešbutyje jis veikė, nei su mano turima vietine kortele.
• Yra nemažai vegetarų kavinių. Ir tų, Balyje labai populiarių, vaivorykštės spalvų maisto dubenėlių.
• Jeigu išdrįsite paragautike „balut“ (kažkaip, jokiose kitose salose neteko matyti, nors tikiu užsukę į naktinius turgus, rasite). Kartu kokosinio romo (jeigu patiks, pirkite daugiau, nes kitose salose niekur jo neberadome pirkti, apart Bohol salos viename prekybos centre. Net Maniloje jo neradome), jūros gėrybių.
• Pačiame miestelyje yra parduotuvėlių, kepyklėlių, skalbyklų, motorolerių nuomos punktų.
• Jeigu turite galimybę – pasiimkite kelis skirtingus turus po salas, nes viena diena prabėga labai greitai. Ieškokite turo, kuris prasideda anksčiausiai ir su mažiausiai žmonių laivelyje. Tuomet tikėtina, kad į vietas atvyksite, kai kitų keliautojų bus mažuma.
• El Nido puiki vieta apsistoti (su daugybę skirtingų lygių, kainų viešbučiais), jeigu norite pakeliauti po šiaurinę/centrinę Palawan salos dalį. Iš pačio miestelio išsinuomavę motorolerį galite aplankyti kitus paplūdimius, krioklius ar pasižvalgyti į El Nido iš aukštai.
• Pervežimas tarp El Nido ir Puerto Princesa 500 PHP/žmogui/į vieną pusę (kartu keliautų ir kiti), privatus – 5500 PHP.
• Labai panaši vieta į El Nido, yra netoli esanti Coron sala. Man patiko šių keliautojų palyginimas abiejų vietų. Tad galite nuspręsti, kuri vieta jums bus priimtinesnė. O visai neseniai jau galima tarp šių dviejų vietų ir skristi. Kartu yra kompanijų, kaip ši, kuri siūlo netgi kelių dienų nuotykį plaukiant iš vienos salos į kitą (jų paslaugų nebandžiau, tiesiog dalinuosi informacija).
  Beje, nuo š.m. kovo pabaigos, jau yra tiesioginiai skrydžiai iš El Nido į Panglao salą.
• Buvau apsistojus „Cuna hotel“ (kitų keliautojų atsiliepimai). Viešbutis naujas, kambariai modernūs, pusryčių pasirinkimas gausus. Turi nedidelį, atvirą baseiną paskutiniame aukšte, kaip ir, mano manymu, puikią terasą.

Kiti patarimai apie Filipinus

Nepraleiskite naujų įrašų bei pasiūlymų – užsiprenumeruokite naujienlaiškį. Prisijunkite prie mano gyvenimo po Balio saule, kelionių Azijoje „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Kiti praktiniai patarimai ir įspūdžiai iš kelionių Pietryčių Azijos šalyse.