Su kiekvienais metais vis garsiau ir dažniau kalbama apie dengės karštligę (angl. „Dengue fever‟), nes užsikrėtusių žmonių skaičius kasmet auga. O teritorijos, kur virusas plinta – plečiasi.
Kodėl? Manoma, kad dėl besikeičiančio klimato, uodų populiacija didėja. Dėl teritorinės urbanizacijos plėtros, uodai dar labiau artėja prie žmonių gyvenamųjų vietų (o gal reikėtų sakyti, žmonių buveinės braunasi į uodų teritorijas?). Todėl virusą pernešantys uodai prisitaikė gyventi miestuose.
Bet tikrai nėra taip, jog uodai, pavyzdžiui Balyje, skraido aplink tūkstančiais ir nuo jų reikia nuolat baidytis. Kartu ne visi uodai nešioja virusą. Galbūt kelionės metu net neišgirsite, nepamatysite jų.
Kas yra dengės karštligė?
Tai ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengės virusas. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai neužsikrečia (galimas atvejis nebent kraujo perpylimo, organų transplantacijos metu. Bet 2019 m. užregistruotas pirmasis atvejis, kai dengės virusu užsikrėtė lytinio akto metu).
Dengės karštligę platina Aedes uodų šeimai priklausantys uodai. Pagrinde Geltonosios karštligės (angl. „Aedes aegypti‟) ir Azijos tigriniai uodai (angl. „Aedes albopictus‟). Šie uodai platina ir Zika bei geltonosios karštligės virusus, čikunguniją. Tačiau skirtingų virusų paplitimo regionai gali skirtis. Nereiškia, jog tas pats uodas platins toje pačioje teritorijoje du ar daugiau skirtingų virusų.
Dengės karštligės virusą platinantys uodai. Jie vizualiai skiriasi nuo paprastų uodų
Pirmieji dengės karštligės simptomai primena gripo požymius (jeigu tai klasikinė dengės karštligė). Tačiau yra ir sunkesnės ligos formos – dengės hemoraginė karštligė, dengės šoko sindromas. Plačiau
Inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) trunka nuo 3 iki 14 dienų. Todėl įkandus dengės virusą platinamam uodui, nebūtinai iškart galima pajusti ligos simptomus.
Tai patvirtina ir iš kelionių grįžusių lietuvių statistika.
Kaip ir kur plinta dengės karštligė?
Pagrinde dengės karštligė randama tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose: Afrikose regione (pvz.: Kenijoje), Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Pietryčių Azijoje, rytinėse Viduržemio jūros ir vakarinėse Ramiojo vandenyno dalies šalyse (pvz.: Fidžyje, Prancūzijos Polinezijoje). Viso daugiau nei 100-oje valstybių.
Regionai, kuriuose yra dengės karštligės viruso rizika
Dažniausiai uodai dauginasi teritorijose žemiau nei 1000 m. virš jūros lygio, vandens telkiniuose. Pavyzdžiui gėlių vazonuose, kur yra perteklinio, nekeičiamo vandens.
Nors šie uodai gali pernešti virusą ir sausuoju laikotarpiu (rečiau), tačiau pačių uodų daugiausia ir susirgusiųjų skaičius padidėja lietaus/šlapiuoju sezonu. Kai jau būna prasidėję lietūs.
Šie uodai skiriasi nuo kitų rūšių ir tuo, kad gelia dienos metu. Ypač aktyvūs keletą valandų po saulėtekio bei keletą valandų prieš saulėlydį.
Ar yra vakcina nuo dengės karštligės?
Nors daug kur rasite informaciją, kad vakcinos nuo dengės karštligės nėra, tačiau ji tarsi ir yra.
Pastaraisiais metais aktyviai dirbama ieškant sprendimų sumažinti dengės karštligės viruso atvejų. Pavyzdžiui, tarptautine tyrėjų komanda, atrado naują kontrolės techniką, panaudojant bakteriją „Wolbachia‟. Ji blokuoja virusų dauginimąsi ir nutraukia uodų platinamų ligų ciklą (tyrimai vis dar vykdomi). Indonezijoje pirmieji bandymai su šia bakterija davė teigiamų rezultatų.
Kol vis dar ieškoma 100% efektyvių būdų pažaboti šį virusą, visi keliaujantys į regionus, kur yra dengės karštligės tikimybė, gali imtis priemonių maksimaliai save apsaugoti nuo uodų įkandimo.
Kodėl aš apie tai rašau?
Priežasčių turiu ne vieną. Pirma, Indonezijoje (kur gyvenu) yra sausais ir lietaus sezonas. Todėl ir pati imuosi su kiekvienu šlapiuoju sezonu papildomų atsargumo priemonių apsisaugoti nuo uodų (apie jas žemiau).
Antra, daugėja tautiečių keliaujančių į Pietryčių Azijos regioną nežinančių apie dengės karštligę ir į uodus nekreipia dėmesio. Metai iš metų pastebimi viruso protrūkiai skirtingose šalyse pvz.: Laose, Filipinuose (straipsnyje apie Filipinus, minima, kad užsikrėsti dengės karštlige galima ir per blakes. Tačiau internete neradau jokios tai pagrindžiančios informacijos, daugiau mitus). Dengės karštligės atvejai registruojami ir Singapūre, Tailande, Mianmare bei kitur (ekstremaliųjų situacijų pasaulyje 2023 m. rugpjūčio mėn. apžvalga). Užregistruotų atvejų yra ir Indonezijoje.
Trečia, dengės karštligės pasėkmės mačiau iš arti. Man atvykus į Indoneziją 2014-2015 m. kaip tik buvo vienas iš dengės protrūkių šioje šalyje. Mano viena bičiulė buvo užsikrėtusi, todėl teko matyta jos kančias. Prieš daugiau nei metus, man buvo įtarta dengės karštligė (džiaugiuosi, kad po visų atliktų testų, paaiškėjo kita diagnozė). O praeitais metais, dėl dengės viruso komplikacijų mirė mums artimas vietinis žmogus.
Todėl noriu pasidalinti informacija, kuri tikiuosi padės išvengti akistatos su uodų įkandimais.
Kaip apsisaugoti nuo uodų?
Yra atlikti įvairūs tyrimai, kurių metu nustatyta, jog uodai gali pulti vienus žmones labiau, nei kitus. Tad jeigu jaučiate, jog kompanijoje, uodai pirmiausia/daugiausia puola jus, o ne jūsų draugus – jums uodų pasisaugoti reikia net labiau.
SVARBU: šiame įraše paminėti patarimai ir pasiūlymai nėra profesionalūs medicininiai patarimai. Prieš keičiant savo mitybos racioną, išbandant naujas priemones ir kt., turite pasitarti su savo gydytoju ar atitinkamos srities specialistu. Žemiau esantys patarimai yra surašyti atsižvelgiant į situaciją Indonezijoje. Keliaujant į kitas šalis, regionus galbūt yra papildomų, kitų priemonių.
Ką galite padaryti prieš kelionę:
- Rinkitės viešbutį atsakingai (ypač keliaujant lietaus sezonu):
Prieš užsisakydami viešbutį peržiūrėkite nuotraukas. Rinkitės tokį, kuris turi teritorijoje daugiau atviros erdvės, turi mažiau plačialapių augalų, atvirų stovinčio vandens talpyklų ar gėlių, žuvų baseinėlių. Dažniausiai tokie, 4-5 žvaigždučių viešbučiai, pvz.: Sanure, lietaus sezonu imasi papildomų priemonių naikinti uodus.
Geriau, kad nakvynės vieta būtų toliau nuo upės, ežero ar ryžių laukų.
Venkite kambarių su atviromis dušo, vonios, valgomojo erdvėmis.
- Stiprinkite savo imunitetą. Nors uodai gali gelti visus, pastebima, jog sveikų žmonių organizmas pirmiausia pats kovoja su dengės virusu ir neleidžia jam plisti. Todėl ir ligos simptomai pasireiškia ne iš kart). Panašu, jog sunkesne dengės karštligės forma dažniau suserga naujagimiai ir pagyvenę žmonės (mokslinis straipsnis anglų k.).
Ką galite daryti kelionės metu:
- Gerkite daug vandens, neleiskite dehidratuoti kūnui.
- Valgykite vaisius, daržoves bei gerkite sultis, kurių sudėtyje yra daug vitamino C. Ypač rekomenduojama peruvinė gvajava (angl. „Guava‟). Apie tai, kad ji padeda organizmui kovoti su dengės virusu, aš pati pirmiausia sužinojau iš indoneziečių bičiulių. Lapinių kopūstų sulčių rasite pavyzdžiui daugelyje sveikuoliškų kavinių Balyje. Kai keliauju ir neturiu galimybės įsigyti konkrečių vaisių, visuomet turiu su savimi vitamino C tabletes. Jas vartoju kasdien (jas galima įsigyti pavyzdžiui Balyje visose vaistinėse ir daugelyje parduotuvių).
- Dėvėkite neutralių spalvų, šviesius drabužius, ilgesnių rankovių palaidines, kelnes (jeigu galite venkite tamsesnių spalvų).
- Reguliariai naudokite apsaugą nuo uodų. Yra įvairių nuomonių, kokias priemones geriau naudoti – su chemikalais ar natūraliu pagrindu. Pasirinkite sau tinkamiausią, pasikonsultuokite su gydytoju.
Jeigu dėvėsite atviresnius drabužius, pirma pasirūpinkite apsauga nuo saulės, o po 20 min. naudokite apsaugą nuo uodų.
Nebūtinai perkant repelentus šalyse, kur keliaujate jie yra efektyvesni. Pavyzdžiui Indonezijoje viena iš labai populiarių priemonių yra „Soffell‟ (ją įsigyti galima beveik visur). Tačiau ant pakuotės visai nenurodomas DEET skaičius, sudėtis kiek miglota. Balio saloje, vienur, kitur galima įsigyti natūraliu pagrindu pagamintas priemones nuo uodų (pavyzdžiui „Utama Spice“ parduotuvėje).
Nepamirškite apsaugą nuo uodų naudoti po maudynių, miškuose, ryžių laukuose, prie žaluma apaugusių krioklių.
- Stenkitės atsisėsti šalia feno, oro kondicionieriaus, jeigu valgote atviroje kavinėje. Nes pučiama oro srovė atitolins uodus, tačiau sauogikės, neperšalkite.
- Visuomet sandariai uždarykite langus ir duris (nepalikite plyšių). Jeigu vonios kambaryje ar kitoje patalpoje yra atvirų angų, visuomet laikykite tos patalpos duris uždaras.
- Naudokite apsauginį tinklelį virš lovos (jeigu toks bus kambaryje).
- Patalpoje naudokite oro kondicionierių. Uodai bijo šalčio, todėl vietoje atvirų langų ar durų, geriau naudokite kondicionierių (temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei +23 laipsniai).
- Saikingai naudokite priemones apsisaugoti nuo vabzdžių viešbučiuose, kavinėse. Nors viešbučių, kavinių suteikiamos priemonės (uodų ritės ir kt.) nėra pačios sveikiausios priemonės. Tačiau naudojant saikingai ypač aplink tamsesnius kampus (po stalu, atvirose spintose), sėdint terasoje, šios priemonės gali atbaidyti nepageidaujamus uodus. Jeigu esate tokioms priemonėms alergiški, galite naudoti natūraliu pagrindu pagamintas žvakias, kurių sudėtyje yra uodų nemėgstami kvapai (pavyzdžiui levandos, citrinžolės).
- Pasirūpinkite vaikų apsauga. Nuolat naudokite priemones nuo uodų. Jeigu keliaujate su vėžimėliais, apsaugokite juos tinkleliu nuo uodų. Pavyzdžiui Balyje galima jį išsinuomoti čia („Walking‟ kategorijoje)
- Subalansuokite poilsį su veiklomis. Nepervarkite, maitinkitės reguliariai, gerai išsimiegokite.
Ką daryti įtarus jog susirgote dengės karštlige?
Jeigu kelionės metu ar grįžus iš kelionės po dengės karštligės rizikos šalis, 3–14 dienų laikotarpiu pradėsite karščiuoti, atsiras sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, būtina nedelsiant kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą. Nepmirškite informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
Žmonės, kurie mano, kad turi dengės karštligę, turėtų gerti daug nesaldintų skysčių, papajos lapų sultis, neturėtų vartoti ibuprofeno, naprokseno ar aspirino turinčių vaistų, nes tai gali sukelti papildomą kraujavimą. Rekomenduojama skausmui ir karščiavimui kontroliuoti vartoti tik paracetamolį.
Kokia situacija su dengės karštlige Indonezijoje?
Kadangi gyvenu Balyje, kur atvyksta daugiausia poilsiautojų, šiek tiek informacijos konkrečiai apie šią šalį.
Dengės karštligė Indonezijoje pirmą kartą užregistruota 1968 m. Pastebima, kad viruso proveržiai būna kas 6-8 metai. Nors vietiniai man sakė, kad kas 5 metus vis pasitaiko daugiau susirgusiųjų atvejų.
Kas liečia statistiką, kiek buvo/yra registruotų susirgusiųjų (vietinių ar keliautojų) kiekvienais metais, skirtingose šaltiniuose informacija šiek tiek skiriasi. Tačiau dengės karštligės atvejų pasitaiko ne tik atokiose Indonezijos salose bet ir šalie sostinėje Jakartoje ar Balio saloje. Bet kasmet regionai, miestai, kuriuose būna registruojama daugiau dengės atvejai vis kinta.
2023 m. Indonezijoje buvo užregistruota daugiau nei 114 tūkst. dengės kartšligės atvejų.
Jeigu įdomu, čia keletas mokslinių straipsnių anglų k. apie ankstesnius metus: 1968-2016 m. bendra Indonezijos situacija dengės viruso kontekste; 2015-2017 m. Balyje tirtų užseniečių dėl viruso išvados.
Svarbiausia, nereikia gąsdintis ir atsisakyti keliauti. Tiesiog reikia pasirūpinti savimi ir savo sveikata prieš ir kelionės metu!
Saugių kelionių!
Daugiau patarimų keliaujantiems į Aziją
Keliaukite Indonezijoje lengvai. Konsultacijos, maršrutai, turai, pramogų organizavimas ir ne tik. Viskas, kad jūsų kelionė į Indoneziją būtų nepamirštama.
Nepraleiskite naujų įrašų bei pasiūlymų – užsiprenumeruokite naujienlaiškį. Prisijunkite prie mano gyvenimo po Balio saule, kelionių Azijoje „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.