Viktorija Panovaite
Ugnikalnio Agung informacija

Ugnikalnio Agung situacija parodė, kad svarbu dalintis informacija atsakingai

Gyvenate sau įprastą gyvenimą ir staiga gaunate žinią apie kokią nelaimę nutikusią už jūrų marių (o gal visai šalia). Skambi, neigiamų žodžių turinti antraštė sukelia jausmą „kaip baisu“ (net jeigu tai tiesiogiai jūsų neliečia). Priimate informaciją tokią kokia ji yra, be gilinimosi ar pasidomėjimo detalėmis, nes galvojate „juk tai žiniasklaida, jie informuoja turėdami pagrindo, faktų“. Viena naujiena, po kitos – ta tema eskaluojama plačiai. Draugai, giminės klausia „ar girdėjai, matei?“, internetinėje erdvėje žmonės pradeda dalintis savo baimėmis, kitais šaltiniais apie nelaimę. Visa aplinka atrodo persismelkia neigiamomis žinutėmis. Ir nepajuntate, kaip pradedate tuo gyventi, pradedate dalintis ta pačia informacija. Atsiranda kažkoks nerimas, baimė visame kame.

Man tokia situacija pažįstama. Tačiau nesitikėjau, jog gyvendama šalia įvykio centro pamatysiu kaip lengvai sukeliama panika, pasėjama bereikalinga baimė be jokių sprendimų.

Ugnikalnio Agung (Balio saloje, Indonezijoje) suaktyvėjimo žinia pasiekė tikriausiai visą pasaulį. Tačiau užsienio valstybių žiniasklaidoje nuolat atnaujinama (arba gerokai pavėluota) informacija ne visuomet yra tiksli ar pagrįsta faktais, dažnai net nenurodoma originalaus šaltinio. Ko pasekoje didelė dalis žmonių, ne tik esantys Balyje, bet dar prieš atvykstant ėmė panikuoti. Panašu, kad didesnis chaosas apie šią situaciją yra užsienyje nei čia, vietoje.

Tarkim, prieš 3 d. užsienio žiniasklaidoje buvo daugybė straipsnių apie cunamio grėsmę Balyje, nes buvo žemės drebėjimas Javos saloje. Antraštės ir teksto ištraukos skambėjo taip: „Bali TSUNAMI and Mount Agung ERUPTION fears after earthquakes“, „Bali Tsunami Warning As Massive Earthquake Hits Indonesian Coast“, „the quake immediately sparked fears of a tsunami and an eruption from Mount Agung volcano“, „Holiday makers and residents have been shaken by the huge undersea earthquake off the coast of Bali with fears of a massive tsunami.“ ir pan. Įdomiausia, kad tokio tipo pranešimų neradau jokioje Indonezijos žiniasklaidoje, nes žemės drebėjimas buvo toli nuo Balio salos (galite matyti zonas mėlynai, kuriose buvo jaučiamas drebėjimas). Net jeigu ir drebėjimo banga po vandeniu atkeliavo arčiau Balio, Indonezijos atsakingos institucijos neužregistravo jokių sąsajų tarp ugnikalnio Agung papildomo suaktyvėjimo.

Kitas pavyzdys – vienas naujienų portalas, kelis kartus per dieną, jau kelias dienas, Twiterr’yje siunčia tą pačią žinutę apie ugnikalnio Agung išsiveržimo grėsmės lygio pasikeitimą. Paspaudus nuorodą – pamačiau, kad informacija yra keletos dienų senumo, nors ji aktyviai siunčiama dar ir dabar. Žmonės ne visada turi laiko pasigilinti į pranešimo datą ir toliau dalinasi šia informacija. Skambios antraštės atsiranda tarp daugybės kitų žmonių naujienų, nors tai nebeatitinka tikrovės.

ugnikalnio Agung situacija
Puiki iliustracija kaip yra ir kaip žmonės įsivaizduoja ugnikalnio Agung situaciją

Nebesuprasdami kas tiesa, o kas ne, žmonės panikuoja, nepasitikrinę faktų skleidžia dezinformaciją toliau. Net vakar, Twiterryje vienas populiariausių Indonezijoje naudojamų žymų buvo #Agung. Pažiūrėjau, kad didžioji dalis, kas dalinasi informaciją po šia žyma – užseniečiai, kai kurie net nesantys Balyje. Tai kaip jie gali žinoti kas iš tiesų čia vyksta? Jie nežino, bet pasitiki žinisklaidos priemonėmis, kurie juos klaidina, baugina. Tačiau nemačiau nei vieno straipsnio (užsienio žinisklaidoje), kuriame būtų patarimai kaip elgtis įvykus išsiveržimui, kokia kryptimi judėti ir pan. Realiai jokios pagalbos.

Net ir tie, kurie nesidalina naujienomis, pareiškia savo nuomonę apie situaciją pvz.: „Agung tuoj išsiverš. Melskitės už Balį“ ir pan. Žinoma, žmonės turi žodžio laisvę, tačiau tikriausiai nelabai supranta kokia gali būti pasėkmė naudojant netinkamus žodžius, frazes. Sukuriama dar daugiau neigiamo fono. O kokia nauda iš to? Ar tai padeda esantiems Balyje? Toks jausmas, kad žmonės labai egoistiški. Nejaugi žiniasklaidos priemonės tenori susilaukti daugiau dėmesio, atvesti daugiau srauto skaityti apie ką jie rašo ir pasirodyti tarp kitų konkurentų pirmi (nors kokybės tame visai nėra), o paprasti piliečiai tenori pasirodyti, kad jie yra įvykių sukūryje? Atrodo, kad niekam nerūpi kaip neigiama, netiksli informacija veikia aplinkinius ir esančius šalia įvykio vietos – daugeliui svarbiausia „išspjauti bet ką“, o tegul patys žmonės atsirenka kas ir kaip ir tvarkosi su tuo. „Koks man skirtumas – svarbu būti matomam, girdimam.“

Esu Balyje, pagal visus specialistų skaičiavimus – siaugioje zonoje ir galiu pasakyti tiek – Indonezijos spaudoje, socialiniuose tinkluose mažiau bauginančios informacijos, pranešimų nei užsienio spaudoje. Daugelis vietinių straipsnių – tiesiog faktai, informacija apie situaciją – tačiau be jokios baimės skleidimo. Tačiau seku visą informaciją, nes tai gali mane paliesti tiesiogiai. Ir matydama tiek netiesos, supratau, kad daug informacijos, kuri mus pasiekia toli gražu gali būti netiesa. O mes savo ruožtu, neatsakingai palaikome tuos, kurie sukelia baimės jausmą, dalindamiesi informaciją visko nežinodami.

Realybė yra kokia yra, tačiau supratau, kad reikia būti sąmoningiems dalinantiems informacija (ypatingai turiančią neigiamo atspalvio). Reikia ją priimti atsargiai ir skleisti su saiku. Prieš pasidalinant informacija ar aptariant, tiesiog reiktų pagalvoti ar gauta žinia yra patikima, ar tai gali kam nors padėti, ar norėčiau kad ja su manimi pasidalintų kiti. Kitu atveju nepastebimai patys nuodysime savo ir aplinkinių gyvenimus, skleisdami nepagrįstą baimę.


Oficiali informacija apie ugnikalnio Agung situaciją galima rasti/ gauti šiais kanalais (nors viskas indoneziečių kalba, tačiau galima pasinaudoti „google translate“ pagalba). Anglų k. informatyvus šis Facebook’o puslapis (informacija kartais šiek tiek vėluoja, tačiau yra objektyvi, reali ir atitinka skelbiamą informaciją indoneziečių kalba).

O čia galite pasiskaityti šiek tiek mano įžvalgų ir patarimų: Dėl Balio ugnikalnio paskelbtas aukščiausias pavojus – ką tai reiškia ir ką reikia žinoti turistams?

Nepraleiskite naujų įrašų bei pasiūlymų užsiprenumeruokite naujienlaiškį. Prisijunkite prie mano gyvenimo po Balio saule, kelionių Azijoje „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Keliaukite į Indoneziją be rūpesčių. Kelionės konsultacija, planavimas, ekskursijos Balyje.

Vieta jūsų mintims :)