Maisto gaminimo pamokos Balyje, (pa)tiks ir nemėgstantiems gaminti

Pirmiausia, noriu prisipažinti, kad su maisto gaminimu neturiu didelės draugystės. Gyvendama Lietuvoje gaminau namuose kiek dažniau (paprastus patiekalus), nes valgyti kavinėse atrodė brangu, o ir daug laisvo laiko važinėti į kavines neturėjau. O nuo to laiko kai gyvenu Indonezijoje, iš viso beveik negaminu. Nes vietinėse kavinėse dažnai valgyti pigiau nei gaminti namuose (ypatingai kai žinau skaniai pigias kavines) ir patogiau – nereikia apsipirkinėti, ruoštis, plauti indų. Be to, esu iš tų žmonių, kurie gamina tiksliai pagal receptą ir užtrunka ilgai, nes kol visų ingriendų neparuošia – gaminti nepradeda. Ir vienu kartu galiu rūpintis tik vienu puodu. Bet visuomet pavydėjau tiems žmonėms, kurie turi magišką galią atsidarius šaldytuvą, greitai permesti akimis kas yra viduje ir sukurti maisto šedevrus.

Tokia ilga įžanga tam, kad suprastumėte, jog virtuvė ir aš, gyvename pakankamai atskirus gyvenimus. Ir tikrai niekad nebūčiau patikėjusi, jog būsiu ta, kuri ne tik dalyvaus maisto gaminimo pamokose, bet ir rekomenduos kitiems tai išbandyti. Atradau, kad net ir man, tokiam ne virtuvės žmogui – maisto gaminimo pamokos Balyje, ne tik smagi pramoga, bet ir galimybė geriau pažinti Balio kasdieninį gyvenimą.

Kadangi man pačiai teko dalyvauti skirtingose pamokose, noriu sugriauti keletą mitų apie jas. Galbūt ir jūs įvardinate sau tokias pačias priežastis, kodėl toks užsiėmimas nevertas jūsų laiko Balyje?

Maisto gaminimo pamoka Balyje

Maisto gaminimo pamokos Balyje – MITAI

„Namie gaminu daug, nenoriu ir per atostogas gaminti‟
Patikėkite tiek gaminti, kiek esate įpratę namuose, nereikės. Viskas daug papraščiau, lengviau ir greičiau. Šefas turi padejėjus, kurie mielai perims jūsų darbus, jeigu nebenorėsite toliau tęsti pamokos, tad galėsite stebėti likusį procesą ir paskui mėgautis maistu.

„Neverta, nes vis tiek namie to pasigaminti nepavyks‟
Po pamokos, visiems dalyviams yra išdalinami receptai su patiekalų ingriedientais, tiksliomis proporcijomis bei gaminimo eiga. Pamokos metu, šefai pasako, kokiais kitais produktais, lengviau randamais Europoje, galima užkeisti vietinius ingriedientus.

„Nemoku gaminti, tai neturėsiu ką ten veikti‟
Jeigu mokate naudotis peiliu bei galite atskirti pjaustymo lentą nuo bliūdo – to pilnai pakanka. Jums nereikia būti virtuvės virtuozu. Šefas, padejėjai visuomet bus šalia, parodys kaip geriau supjaustyti produktus ir t.t. O kartu maisto gaminimo pamokos Balyje, ne tik apie išmokimą ruošti tradicinius patiekalus bet ir gilesnį Balio pažinimą bei galimybę paragauti tikrus, autentiškus patiekalus.

„Bus per karšta“
Beveik visos maisto gaminimo pamokos Balyje vyksta ne uždarose patalpose, bet pavėsinėse, kuriose puikiai cirkuliuoja natūralus vėdinimas. Net ir pavėsinėse yra galingi ventiliatoriai (tačiau oro kondicionierių tikėtis nereiktų). Visose pamokose, kiek man teko dalyvauti, niekad nesijaučiau labai sukaitusi.

Galbūt turite kitų abejonių, kodėl maisto gaminimo pamokos Balyje nevertos dėmesio? Pasidalinkite mintimis ir tikiu, kad man pavyks įrodyti priešingai.

Maisto gaminimo mokykla Balio saloje

Kodėl maisto gaminimo pamokos Balyje yra puiki mintis?

Pamatysite kasdieninį baliečių gyvenimą ir sužinosite daugiau apie vietines gėrybes. Daugelis šefų, prieš maisto gaminimo pamoką, siūlo aplankyti vietinius turgus ir supažindinti su balietiškais/indonezietiškais prieskoniais, vaisiais, daržovėmis, jūros gėrybėmis. Šefas papasakos apie visus jums dar nematytus produktus, tad patiems nereikės atsistojus turgeliuose spėlioti „o kas čia?“.

Vienu kartu skanausite 5-9 skirtingus balietiškus patiekalus. Todėl vėliau, kavinėse galėsite užsisakykite paragauti kažką naują arba jau žinomus patiekalus, kurie jums labiausiai patiks maisto gaminimo pamokoje.

Pamokos lengvai pritaikomas prie jūsų kelionės programos. Jos dažniausiai organizuojamos du kartus per dieną – ryte ir po pietų, beveik kiekvieną dieną. Galite lengvai pasirinkti jums tinkamiausią laiką. Pamokos ir valgymas (to ką pasigaminsite) trunka 2-4 val., tad drąsiai galite likusią dienos dalį skirti kitoms norimoms veikloms.

Maisto gaminimas bus lengvas. Šefas, padejėjai visuomet pagelbės pasakydami ką ir kada bei kaip supjaustyti ir kt.. Jūs nebūsite palikti likimo valiai su receptu prieš akis ir ingriedientais. O jeigu netyčia persidirbsite, padejėjai pagelbės pabaigti ruošti patiekalus.

Gaminamų patiekalų meniu bus pritaikytas pagal jūsų poreikius. Jeigu esate vegetaras, veganas ar turite kokių alergijų, nevalgote kokių maisto produktų – visuomet bus pasiūlyta ingriendientų, patiekalų alternatyva, kurie atitiks jūsų mitybos įpročius.

Maisto ruošimo pamoka Balyje

Su kuo aš turėjau maisto gaminimo pamokas Balyje?

Su šefu Ketut (Ubud)

Cooking classes in BaliJis pozityvumo įsikūnijimas. Su Ketut maisto gaminimo pamoka bus tikrai linksma. Anksčiau šefas ilgus metus dirbęs skirtingose restoranuose, jau keletą metų dirba savo įkurtoje maisto gaminimo studijoje, kurioje jam talkina giminaičiai, draugai. Čia maistas saugomas higieninėmis sąlygomis, duodamos vienkartinės pirštinės. Pati aplinka labai paprasta (galite matyti iš nuotraukų), tačiau tai neturėtų būti priežastis negaminti su Ketut. Dviem žmonėms suteikiama viena darbo vieta. Ką pagaminsite dviese, tą ir valgysite. Jeigu norėsite aštresnio, sūresnio ar kt. maisto, galėsite pasigardinti pagal savo įpročius.

 

Kur vyksta pamoka: 10 min. važiuojant nuo Ubudo centro
Laikas: rytinės pamokos (8.30 iki 13.00 val.) ir popietinės (15.00 iki 19.30 val.). Nuo pirmadienio iki šeštadienio.
Meniu: mokysitės gaminti 9 balietiškus patiekalus. Yra ir atskiras vegetariškas meniu.
Žmonių skaičius: gali vienu kartu gaminti iki 30 žmonių
Pamokų kalba: anglų k.
Privalumai: nemokamas transportas į/iš pamokos vietos iki jūsų viešbučio Ubudo teritorijoje (galima užsisakyti ir iš kitų vietų, bet už papildomą mokestį). Į kainą įtraukta ir vietinio turgaus lankymas. Netoli maisto gaminimo vietos galima užsukti į svečius pas baliečius ir pažiūrėti kaip jie gyvena (tačiau tai papildoma paslauga, už papildomą mokestį – jeigu įdomu, kreipkitės, padėsiu paorganizuoti).
Kaina: 350 000 Rp (~ 22 EUR)/žmogui. Minimalus dalyvių skaičius – 2 žmonės. Jeigu norite gauti 10% nuolaidą maisto gaminimo pamokai su Ketut parašykite man.


Su šefu Mudana (Sanur)

Balinese food classesŠis šefas labai dėmesingas, paslaugus ir linksmas balietis. Prieš tai dirbęs užsienyje ir keliose Indonezijos restoranuose, dabar kartu su šeimos nariais savo namuose įkūrė nedidelę, bet jaukią maisto gaminimo studiją. Čia irgi viskas laikoma, daroma higieniškomis sąlygomis. Yra kampelis, kur galima įsigyti su maisto gaminimu susijusių suvenyrų. Nors dviem žmonėm skirta viena darbo vieta, tačiau visas pagamintas maistas bus sudėtas į bendras lėkštes ir padalintas tarp visų, pamokoje dalyvavusių.

 

Kur vyksta pamoka: 10 min. važiuojant nuo Sanuro centro
Laikas: rytinės pamokos (7.00 iki 14.00 val.) ir popietinės (17.00 iki 21.00 val.). Pirmadienį, antradienį ir trečiadienį – indonezietiški patiekalai. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį – balietiški patiekalai.
Meniu: mokysitės gaminti 7 patiekalus. Galimas ir vegetariškas meniu.
Žmonių skaičius: gali vienu kartu gaminti iki 12 žmonių
Pamokų kalba: anglų k.
Privalumai: nemokamas transportas į/iš pamokos Sanuro teritorijoje (galima ir iš kitų vietų bet už papildomą mokestį). Į kainą įtraukta ir rytinio jūros gėrybių turgaus Jimbaran lankymas (vakare tokios galimybės nėra).
Kaina: 750 000 Rp (~ 47 EUR)/žmogui už rytinę pamoką, 500 000 Rp (~ 31 EUR)/žmogui už vakarinę pamoką. Minimalus dalyvių skaičius – 2 žmonės.


Su virėju Wayan (Bangli)

Wayan cooking class in BaliWayan labai patyręs šefas. Santūrus bet labai profesionalus ir draugiškas. Jo maisto gaminimo studija įkurta ryžių laukuose. Gaminant, valgant aplinka labai maloniai nuteikia, net nesinori vėliau išeiti. Viskas irgi labai higieniška. Man patiko, kad dalį gautų pajamų jis aukoja savo kaimo bendruomenei, kad šie remontuotų kelius, padėtų skurstantiems ir pan. Dviem žmonėm skirta viena darbo vieta, tačiau visas pagamintas maistas bus sudėtas į bendras lėkštes ir padalintas tarp visų, pamokoje dalyvavusių.

 

Kur vyksta pamoka: 40 min. važiuojant nuo Ubudo centro
Laikas: rytinės pamokos (9.00 iki 13.30 val.) ir popietinės (14.00 iki 18.30 val.). Vyksta 7 dienas per savaitę.
Meniu: mokysitės gaminti 7 balietiškus patiekalus. Galimas ir vegetariškas meniu.
Žmonių skaičius: gali vienu kartu gaminti iki 27 žmonių
Pamokų kalba: anglų k.
Privalumai: į kainą įtraukta ir vietinio turgaus lankymas. Galima stebėti arba net patiems prisidėti prie ryžių sodinimo proceso. Netoli maisto gaminimo vietos galima aplankyti ir balietiškus tradicinius namus, praleisti pusdienį su baliečiais stebint, prisidedant prie kasdieninių jų darbų (tačiau tai atskiros paslaugos už papildomus mokesčius).
Kaina: 700 000 Rp (~44 EUR)/žmogui (transportas už atskirą mokestį). Minimalus dalyvių skaičius – 2 žmonės. Jeigu norite gauti 10% nuolaidą maisto gaminimo pamokai su Wayanu parašykite man.


Yra ir daug kitų organizuojančių maisto gaminimo pamokas Balyje. Pati jų nebandžiau, bet girdėjau daug gerų atsiliepimų. Štai keletas jų:

Kreipkitės jeigu turite klausimų dėl maisto gaminimo pamokų Balyje ar reikia kitokios pagalbos planuojantis atostogas Balyje.

Maisto gaminimo pamokos Balio saloje

Pabaigai, mano pastebėjimai ir patarimai

  • Maisto gaminimo pamokos Balyje kainuoja skirtingai. Tad prieš užsisakydami, pasitikrinkite ar į kainą įskaičiuotas nemokams atvėžimas ir parvėžimas, ar gausite nemokamai vandens (nes visi kiti gėrimai bus skaičiuojami už papildomą mokestį). Palyginkite kas dar įtraukta į paslaugos kainą.
  • Siūlyčiau, pamokose sudalyvauti atvykus į Balį pirmomis dienomis. Vėliau, lengviau bus renkantis iš kavinių meniu, nes žinosite kai kurių patiekalų skonius, galėsite ragauti ko neragavote pamokoje.
  • Rekomenduoju rinktis rytines maisto gaminimo pamokas, nes ryte turguose būna daugiau prekeivių ir daugiau įvairių produktų pasiūlos. Be to, ryte būsite nepavargę po dienos užsiėmimų, o papietavę pamokoje galėsite tęsti pažinimą su Balio sala.
  • Vykdami į maisto gaminimo pamokas, bent keletą valandų prieš pamoką nevalgykite – patikėkite maisto bus tiek daug, kad užteks ne tik sočiai pavalgyti bet dar ir kartu pasiimti.
  • Jeigu rinksitės maisto gaminimo pamoką viešbutyje, pasitikrinkite ar vyksite už viešbučio ribų ar gaminsite pačiame viešbutyje. Nes deja, ne visuose viešbučiuose aplinka gaminimui būna jauki.
  • Jeigu pamoka patiko, galite atsidėkoti arbatpinigiais (bet jie neprivalomi).

Žinokit, net ir man, tokiai „kulinarei“ – po maisto gaminimo pamokos Balyje visai patiko ir suktis virtuvėje ir gavau paragauti patiekalų, kurių nesu ragavusi. Gal vis gi reikės man atnaujinti draugystę su virtuve ir Indonezijoje?

Tai kaip manote, maisto gaminimo pamokos Balyje bus jūsų „noriu išbandyti“ sąraše? O galbūt jau esate dalyvavę tokiose pamokose ir galite pasidalinti savo įspūdžiais, pastebėjimais?

Maisto gaminimo pamokos Balyje, Indonezija

Sekti mano nuotykius, akimirkas iš kasdieninio gyvenimo Balio saloje ir kitose Pietryčių Azijos šalyse galite „Facebook“ arba „Instagram“ paskyrose.

Jeigu dar neesate išsirinkę kur apsistoti Balyje, štai keletas vietų Sanure ir Ubude, kuriose pati buvau apsistojusi ir galiu rekomenduoti (spauskite, norėdami skaityti)

Sudamala Suits & Villas – skoningai, autentiškai įrengtas viešbutis netoli centrinės Sanuro gatvės. Maža oazė su erdviu sodu, baseinu ir labai skaniais pusryčiais. Nors viešbutis yra ne ant jūros kranto, tačiau esant norui būsite bet kada ten nuvežti. Iki šiol prisimenu viešnagę šiame viešbutyje, nes aplinka tikrai įkvepianti. Štai ką kiti sako apie šį viešbutį.

Tjampuhan Ubud & Spa – jaukus, gražus, apsuptas gamtos viešbutis su vaizdu į vieną iš šventyklų ir tik kelios minutės nuo Campuhan ride pasivaikščiojimo tako ir netoli nuo Ubudo centro. Pusryčiai labai gausūs ir skanūs. Mano viešnagė čia buvo labai poilsinga. O ką sako kiti keliautojai apie šį viešbutį?

Manyi Village Ubud – viešbutis viduryje ryžių laukų, nors ir toliau nuo Ubudo centro (yra nemokamas viešbučio autobusiukas, kuris nuveža/parveža iš Ubudo centro). Pro vonios kambario langą ir kambario langą atsiveria vaizdai į ryžių laukus. Yra baseinas (kai kurie kambariai turi privatų baseiną). Man patiko stebėti saulėlydį ir saulėtekį iš šio viešbučio. Kitų keliautojų atsiliepimai. Beje netoli yra ir Ketut maisto gaminimo studija.


Jums tai irgi gali būti įdomu:

Jo didenybė Agungas – vienos nakties istorija

 



Booking.com

Jo didenybė ugnikalnis Agungas – vienos nakties istorija

Gyvenu Balio saloje už ~64 km nuo ugnikalnio Agungo. Ir iš šalia esančio Sanuro paplūdymio ugnikalnį galiu ir taip matyti (jeigu oro sąlygos tinkamos). Tad būtinybės vykti arčiau Agungo kaip ir neturiu. Tačiau kartais didelis noras mus nuneša ten, kur mes neplanuojame būti.

Sprendimas vykti pažiūrėti iš arčiau aktyvaus ugnikalnio Agungo nebuvo spontaniškas. Po pirmųjų pranešimų apie pasirodžiusius pelenų dūmus iš ugnikalnio kraterio, lapkričio 21 d., net nebuvo kilusi mintis važiuoti arčiau jo. Tačiau jau keletą mėnesiu ugnikalnis Agungas tampo visų nervus neapsispręsdamas ko jis nori – nurimti ar išsiveržti. Tad nieko drastiško neįvykus keletą dienų po pranešimų, smalsumas nepaliko manęs ramybėje. Juk galbūt vieną kartą gyvenime, pasitaiko tokia proga – pamatyti besiveržiantį ugnikalnį. Bet susiruošus išvykai, vėl buvo paskelbtas aukščiausias ugnikalnio išsiveržimo rizikos lygis (4) – tad planus pakeičiau, nes galvoje vis sukosi mintis „juk dabar jau tikrai daug pavojingiau vykti arčiau Agungo“.

Agung in Sanur
Ugnikalnis Agungas iš Sanuro paplūdymio saulėtekio metu

Bet internete buvo skelbiamos viena paskui kitą ugnikalnio nuotraukos. Kai kurios darytos net iš pavojinga zona laikomų teritorijų. Tad pagalvojau, galbūt nėra ten jau taip pavojinga ir verta surizikuoti važiuojant ta kryptimi.

Prieš galutinį sprendimą važiuoti link Agungo, tikrinomės, kuri zona yra ne rizikos, kokios prognozės vėjo krypčiai (kur tikėtina, kad nebus pučiami pelenų dūmai) ir orams, kokie paskutiniai atnaujinimai dėl ugnikalnio statuso ir jo aktyvumo, kaip reikės elgtis jeigu vis dėlto ugnikalnis Agungas išsiveržtų ir kokiais keliais grįžti, kad neužstrigti kelyje. Tik viską įvertinę, nusprendėm vykti į Amedą, miestelį esantį už 16 km nuo Agungo.

Nuo pat ugnikalnio sukatyvėjimo, Amedas niekad nebuvo įtrauktas į rizikos zoną, nors ir yra arti ugnikalnio. Tačiau čia yra kita „maža“ problema – iš Amedo yra vos 2 pagrindiniai keliai, kuriais galima išvažiuoti. Vienas kelias, kuriuo gali pravažiuoti mašinos, sunkvežimiai, yra kiek kalnuotas ir vietomis kerta zoną, per kurią gali tekėti lava. Kartu šiuo keliu visi važiuoja link pietinės dalies iš rizikos zonų Tulambeno, Kubu ir pan. Kitas kelias, tinkamesnis motociklams, tačiau lietaus sezonu garsėja kaip vieta, kur būna daug nuošliaužų. Tad esant reikalui evakuotis iš Amedo, daug galimybių nėra. Ir tikimybė kažkur pastrigti tikrai yra (skaičiau, kad po pirmųjų ugnikalnio aktyvumų, žmonės buvo taip išsigandę, kad pagrindiniame kelyje strigo 6 val. kai iki Sanuro tėra kiek daug nei 2 val. kelio).

Agung at night
Toks vaizdas mus pasitiko tik atvykus į Amedą

Kadangi lietaus sezonu dienos metu debesys dažniausiai paslepia Agungo viršūnę ir norint jį pamatyti visame gražume, reikia vietoje būti arba anksti ryte arba vėlai vakare. Tad nieko neliko, kaip tik likti Amede nakvoti. Viešbutį (tiksliau svečių namus) pasirinkome esantį netoli evakuacijos kelio (dėl visa ko). Nors ieškant vietos nakvynei nebuvo lengva. Daugelyje viešbučių visi kambariai buvo rezervuoti. Tačiau tuo negalėjau patikėti, nes jau keli mėnesiai pranešama, kad rytinė Balio dalis „merdėja“ nesulaukdama keliautojų, kurie išsigandę išsiveržimo link rytų pusės nebevažiuoja. Pirma į galvą šovusi mintis „tikriausiai nesulaukdami keliautojų viešbučiai laikinai nedirba, o sistemose tiesiog nurodoma, kad viskas rezervuota“ (mano mintį vėliau patvirtino ir viešbučio, kuriame buvome apsistoję, savininkas). Net ir radus kur pernakvoti, buvo neramu ar iš ties jis veikia, nes bandant prisikambinti kelis kartus, niekas nekėlė ragelio. Tačiau jau esant kelyje pavyko prisiskambinti ir paklausus ar viešbutis tikrai dirba, sulaukiau atsakymo „tikrai taip, čia nepavojinga, tikrai važiuokite“. Matyt tokių, smalsumo kupinų, kaip mes, dabar nedaug, tad kiekvienas norintis apsistoti Amede laukiamas ištiestomis rankomis (beje ir nakvynių kainos gerokai sumažintos, bet tikiu, kad ne vien dėl Agungo, bet ir todėl, kad šiuo metu yra lietaus sezonas).

Išvykome link Amedo po saulėlydžio, kad netrukdyti kelyje evakuojamiems žmonėms. Aišku važiuoti vakare beveik neapšviestais keliais su ugnikalnio išsiveržimo rizika, ne pats smagiausias laikas, o bet tačiau…

Ugnikalnis Agungas naktį
Pakilęs mėnulis apšvietė ne tik Agungą bet ir visą dangų. Ar matote vaivorykštės spalvas? Ir tai ne kameros klaida, keliose skirtingų fotoaparatų nuotraukose matėsi šis vaizdas. Kas tai yra, nežinau

Važiuojant jau netoli Candidasos pradėjome iš toli matyti Agungą. Galingi pelenų dūmai buvo apkloję didžąją dalį dangaus. Vaizdas tikrai įspūdingas, bet jaučiau, kad įspūdingiausias vaizdas manęs dar laukia. Pakeliui matėme vos porą mašinų pilnų žmonių su daiktais važiuojančių priešinga kryptimi ir tai buvo vienintelis ženklas, kad žmonės evakuojasi. Daugiau jokio sujudimo ar kažko kitoniško nepastebėjome (o iki šiol link rytinės Balio pusės važiuodavome dažnai, tad turime su kuo palyginti). Tad važiavome sau ramiai toliau.

Įvažiavus į Amlapūros miestą, pradėjau pastebėti, kad daug daugiau žmonių užsidėję respiratorius. Tada supratau, kad mes jau artėjame prie pavojaus zonos. Gatvės buvo tuščios, daug kas uždaryta, tai kiek neįprasta, bet suprantama, nes daug kas iš šio miesto evakavosi. Nors prieš keletą dienų buvo pranešta, kad čia buvo pelenų lietus ir viskas jais buvo padengta, tačiau važiuojant nieko tokio nepastebėjome – galbūt buvęs lietus viską jau nuplovė.

Ugnikalnis Agungas Balyje
Ugnikalnis Agungas pro kambario balkoną

Toliau visame kelyje buvo labai ramu. Kaip bet kurį kitą įprastą vakarą. Tik jau esant netoli Amedo matėme daug vietinių gyventojų besibūriuojančių gatvėse ir žiūrinčių į dangų, Agungo kryptimi. Todėl sunerimau, pasitikrinau naujausias žinias apie ugnikalnio statusą. Ir pamačiau, kad vos prieš valandą buvo pranešta, kad užfiksuotas didesnis Agungo aktyvumas ir ugnikalnio išsiveržimas skaičiuojamas jau ne dienomis, o valandomis. Matyt todėl žmonės stebėjo dangų ir laukė proveržio. Tą akimirką pagalvojau „puiku, mes esame už 15 min. kelio nuo mūsų viešbučio Amede. Tai dabar apsisuskti ir važiuoti atgal?“. Bet nusprendėme pirmiausia nuvykti į vietą ir žiūrėti kas ir kaip ten.

Amede (bent ten kur buvome apsistoję) gyvenimas virė kaip įprastai, atidarytos parduotuvės, kavinės, kelyje pirmyn ir atgal zujo motociklai ir mašinos. Nusprendėme vis dėlto pasilikti, informuodami šeimininką, kad galbūt naktį išvyksime (jeigu nuspręsime, kad likti pavojinga).

Iš ties, tik atvykus pradėjome jausti tarsi anglies kvapą ore. Tačiau pabuvus ilgiau – atrodo, to kvapo ir neliko (o aš netikėjau, kai skaičiau žmonių pasakojimus, kad tvyro kitoks oras aplink). Įsikūrus (jeigu galima taip pavadinti – padėjome daiktus kambaryje be plano juos išsipakuoti), mūsų žvilgsniai susmigo į ugnikalnį, kuris atvžiavus buvo matomas kaip ant delno. Tamsoje matėsi ir raudona spalva nudažyti dūmai einantys iš kraterio. Supratau, kad krateryje viskas virte verda. Nežinau kodėl, bet pasirodęs mėnulis, kuris apšvietė visą teritoriją ir patį ugnikalnį – nuteikė kiek romantiškai, nors suprantu, kad būnant tokioje vietoje, tokiomis aplinkybėmis, romantika turėtų mažiausiai rūpėti.

Erupting Agung in Bali
Trispalviai Agungo dūmai pasimatė tik saulei pakilus aukščiau

Tad atsipūtę po kelionės, ėjome gulti, tačiau nusistatėme keliems kartams žadintuvą, kad pasitikrinti ugnikalnio statusą (nes buvo pranešta, kad išsiveržimas tikėtinas kelių valandų bėgyje). Užmigti lengvai nepavyko, nes pradėjo labai smarkiai lyti. Po kiek laiko pajutome ir pirmąjį nestiprų žemės drebėjimą. Bet žemės drebėjimai aplink Agungą nieko naujo, jų pasitaikė ir kai jis nebuvo tiek suaktyvėjęs, tik jie buvo ne tokie dažni. Per šią naktį buvome pajutę keletą jų. Tad taip naktis ir praėjo, su neramumu, vis prabundant nuo žadintuvų, lietaus ar žemės drebėjimų.

Saulėtekio pamatyti kaip ir nepavyko, nes dangų buvo apgaubę lietaus debesys. Bet neilgai laukus, saulei jau pakilus ir šiek tiek prašviesėjus, iš kambario balkono pamatėme ugnikalnį ir jo galingą kvėpavimą. Tačiau šįkart vaizdas buvo dar įspūdingesnis negu vakare. Keletos spalvų dūmai vis be perstojo veržėsi iš kraterio. Kartais buvo matomi ir balti dūmai su raudonu atspalviu. Ilgai spoksojau į šį didingą vaizdą ir negalėjau patikėti, kad tai matau, o aplink gyvenantys žmonės, kaip ir kiekvieną dieną dirba sau laukuose. Tikrai tokios ramybės aplink nesu jautųsi. Jeigu ne vaizdas prieš akis, sakyčiau, kad atostogauju atokioje, ramioje saloje.

Ugnikalnio Agungo išsiveržimas
Net saulei patekėjus tarp baltų pelenų dūmų buvo galima matyti ugnies spalvą

Prisižiūrėję galingų vaizdų, ilgai neužsibuvome. Papusryčiavę ugnikalnio akivaizdoje išsiruošėme vykti namo. Ryte tame pačiame kelyje gyvenimas buvo aktyvesnis, viskas buvo atidaryta, kelyje pirmyn atgal važiavo mašinos, sunkvežimiai, motoroleriai. Matėme nemažai ir moksleivių skubančių į arba iš mokyklų. Tiesa bevažiuojant vienoje, kitoje vietoje matėme pranešimus, informuojančius kur pasukus bus įvažiuojama į pajovaus zona laikoma teritoriją. Pakeliui kirtome kelias upes (kurių naktį nesimatė), tačiau pelenų, smėlio ir lietaus proveržio jose nebuvo (kaip teko matyti video). Galbūt viskas liko arčiau prie Agungo esančiose kaimeliuose.

Arčiau namų Agungo jau nematėme – buvo pasislėpęs tarp lietaus debesų. Kelias namo buvo ramesnis, gal todėl, kad važiavome dienos metu ir jau link saugios zonos, tačiau negalėjome patikėti ką šiandien matėme. Bet mano galvoje sukosi ne tik matyti vaizdai bet ir įvairiausios mintys.

Agung eruption
Su tokiu vaizdu palikome Amedą

Ar vertėjo važiuoti? Ir taip ir ne. Pakeliui buvo daugiau nerimo nei atsipalaidavimo. Naktis irgi buvo labai nerami. Nors vaizdai kvapą gniaužė ir kelis kartus save pagavau tiesiog spoksant į ugnikalnio dūmus, tačiau pagalvojau „O kas jeigu kažkas būtų nutikę? Ar šis vaizdas tikrai buvo vertas rizikuoti savo sveikatomis?“. Ar apskritai, važiuojant į įvykių vietas mes atnešame kam nors kokios naudos ar tik patenkiname savo egoistišką smalsumą? Ar dalinantis nuotraukomis, video iš įvykio vietų padedame kam nors? Pavyzdžiui šiuo metu tūkstančiai baliečių yra evakuoti, toli nuo namų ir kai kurie jau keletą mėnesių. Tūkstančiai žmonių negali išvykti arba atvykti į Balį dėl nuolat trikdomo oro uosto darbo. O aš čia važiuoju savo noru arčiau pavojaus nuotykių ieškoti. Pasidarė šiek tiek nejauku, kad galbūt daugeliui matant nuotraukas bus ne grožis galvoje, o slogios mintys ir nerimas.

Tačiau dalinuosi, nes man įdomu kaip tokiu atveju pasielgtumėte jūs? Ar smalsumas jus kartais nuveda ten, kur galbūt nereikėtų būti? 

Saugių kelionių!

Volcano Agung in Bali
Stebiu jo didenybės ugnikalnio Agungo alsavimą

O taip Agungo alsavimas atrodė gyvai (22 min. video sutalpintos į 22 s.)


O jeigu kada norėsite apsistoti Amede, svečių namuose iš kurių kambarių matomas toks ugnikalnio Agungo vaizdas kaip iš mano nuotraukų, galite pasižiūrėti čia. Tik šie svečių namai kiek toliau nuo Amedo centro, tad reikės ilgiau paeiti. Beje, po vakarykščio mūsų vizito su foto kameromis, šeimininkas suprato, kad gali pritraukti daugiau norinčių stebėti Agungo išsiveržimą ir įsidėjo naujas nuotraukas su ugnikalnio dūmais (dar užvakar jų skelbime nebuvo).


Jums tai irgi gali būti įdomu:

Kaip ugnikalnio Agung situacija parodė, kad svarbu dalintis (neigiama) informacija atsakingai
Istorijos iš mano kelionių po Indoneziją ir ne tik
Naudingos nuorodos keliaujantiems po Pietryčių Aziją

 

Kaip ugnikalnio Agung situacija parodė, kad svarbu dalintis (neigiama) informacija atsakingai

Atnaujinimas lapkričio 27d., 2017: Dėl Balio ugnikalnio paskelbtas aukščiausias pavojus – ką tai reiškia ir ką reikia žinoti turistams?

Gyvenate sau įprastą gyvenimą ir staiga gaunate žinią apie kokią nelaimę nutikusią už jūrų marių (o gal visai šalia). Skambi, neigiamų žodžių turinti antraštė sukelia jausmą „kaip baisu“ (net jeigu tai tiesiogiai jūsų neliečia). Priimate informaciją tokią kokia ji yra, be gilinimosi ar pasidomėjimo detalėmis, nes galvojate „juk tai žiniasklaida, jie informuoja turėdami pagrindo, faktų“. Viena naujiena, po kitos – ta tema eskaluojama plačiai. Draugai, giminės klausia „ar girdėjai, matei?“, internetinėje erdvėje žmonės pradeda dalintis savo baimėmis, kitais šaltiniais apie nelaimę. Visa aplinka atrodo persismelkia neigiamomis žinutėmis. Ir nepajuntate, kaip pradedate tuo gyventi, pradedate dalintis ta pačia informacija. Atsiranda kažkoks nerimas, baimė visame kame.

Man tokia situacija pažįstama. Tačiau nesitikėjau, jog gyvendama šalia įvykio centro pamatysiu kaip lengvai sukeliama panika, pasėjama bereikalinga baimė be jokių sprendimų.

Ugnikalnio Agung (Balio saloje) suaktyvėjimo žinia pasiekė tikriausiai visą pasaulį. Tačiau užsienio valstybių žiniasklaidoje nuolat atnaujinama (arba gerokai pavėluota) informacija ne visuomet yra tiksli ar pagrįsta faktais, dažnai net nenurodoma originalaus šaltinio. Ko pasekoje didelė dalis žmonių, ne tik esantys Balyje, bet dar prieš atvykstant ėmė panikuoti. Panašu, kad didesnis chaosas apie šią situaciją yra užsienyje nei čia, vietoje.

Tarkim, prieš 3 d. užsienio žiniasklaidoje buvo daugybė straipsnių apie cunamio grėsmę Balyje, nes buvo žemės drebėjimas Javos saloje. Antraštės ir teksto ištraukos skambėjo taip: „Bali TSUNAMI and Mount Agung ERUPTION fears after earthquakes“, „Bali Tsunami Warning As Massive Earthquake Hits Indonesian Coast“, „the quake immediately sparked fears of a tsunami and an eruption from Mount Agung volcano“, „Holiday makers and residents have been shaken by the huge undersea earthquake off the coast of Bali with fears of a massive tsunami.“ ir pan. Įdomiausia, kad tokio tipo pranešimų neradau jokioje Indonezijos žiniasklaidoje, nes žemės drebėjimas buvo toli nuo Balio salos (galite matyti zonas mėlynai, kuriose buvo jaučiamas drebėjimas). Net jeigu ir drebėjimo banga po vandeniu atkeliavo arčiau Balio, Indonezijos atsakingos institucijos neužregistravo jokių sąsajų tarp ugnikalnio Agung papildomo suaktyvėjimo.

Kitas pavyzdys – vienas naujienų portalas, kelis kartus per dieną, jau kelias dienas, Twiterr’yje siunčia tą pačią žinutę apie ugnikalnio Agung išsiveržimo grėsmės lygio pasikeitimą. Paspaudus nuorodą – pamačiau, kad informacija yra keletos dienų senumo, nors ji aktyviai siunčiama dar ir dabar. Žmonės ne visada turi laiko pasigilinti į pranešimo datą ir toliau dalinasi šia informacija. Skambios antraštės atsiranda tarp daugybės kitų žmonių naujienų, nors tai nebeatitinka tikrovės.

Nebesuprasdami kas tiesa, o kas ne, žmonės panikuoja, nepasitikrinę faktų skleidžia dezinformaciją toliau. Net vakar, Twiterryje vienas populiariausių Indonezijoje naudojamų žymų buvo #Agung. Pažiūrėjau, kad didžioji dalis, kas dalinasi informaciją po šia žyma – užseniečiai, kai kurie net nesantys Balyje. Tai kaip jie gali žinoti kas iš tiesų čia vyksta? Jie nežino, bet pasitiki žinisklaidos priemonėmis, kurie juos klaidina, baugina. Tačiau nemačiau nei vieno straipsnio (užsienio žinisklaidoje), kuriame būtų patarimai kaip elgtis įvykus išsiveržimui, kokia kryptimi judėti ir pan. Realiai jokios pagalbos.

Net ir tie, kurie nesidalina naujienomis, pareiškia savo nuomonę apie situaciją pvz.: „Agung tuoj išsiverš. Melskitės už Balį“ ir pan. Žinoma, žmonės turi žodžio laisvę, tačiau tikriausiai nelabai supranta kokia gali būti pasėkmė naudojant netinkamus žodžius, frazes. Sukuriama dar daugiau neigiamo fono. O kokia nauda iš to? Ar tai padeda esantiems Balyje? Toks jausmas, kad žmonės labai egoistiški. Nejaugi žiniasklaidos priemonės tenori susilaukti daugiau dėmesio, atvesti daugiau srauto skaityti apie ką jie rašo ir pasirodyti tarp kitų konkurentų pirmi (nors kokybės tame visai nėra), o paprasti piliečiai tenori pasirodyti, kad jie yra įvykių sukūryje? Atrodo, kad niekam nerūpi kaip neigiama, netiksli informacija veikia aplinkinius ir esančius šalia įvykio vietos – daugeliui svarbiausia „išspjauti bet ką“, o tegul patys žmonės atsirenka kas ir kaip ir tvarkosi su tuo. „Koks man skirtumas – svarbu būti matomam, girdimam.“

Esu Balyje, pagal visus specialistų skaičiavimus – siaugioje zonoje ir galiu pasakyti tiek – Indonezijos spaudoje, socialiniuose tinkluose mažiau bauginančios informacijos, pranešimų nei užsienio spaudoje. Daugelis vietinių straipsnių – tiesiog faktai, informacija apie situaciją – tačiau be jokios baimės skleidimo. Tačiau seku visą informaciją, nes tai gali mane paliesti tiesiogiai. Ir matydama tiek netiesos, supratau, kad daug informacijos, kuri mus pasiekia toli gražu gali būti netiesa. O mes savo ruožtu, neatsakingai palaikome tuos, kurie sukelia baimės jausmą, dalindamiesi informaciją visko nežinodami.

Realybė yra kokia yra, tačiau supratau, kad reikia būti sąmoningiems dalinantiems informacija (ypatingai turiančią neigiamo atspalvio). Reikia ją priimti atsargiai ir skleisti su saiku. Prieš pasidalinant informacija ar aptariant, tiesiog reiktų pagalvoti ar gauta žinia yra patikima, ar tai gali kam nors padėti, ar norėčiau kad ja su manimi pasidalintų kiti. Kitu atveju nepastebimai patys nuodysime savo ir aplinkinių gyvenimus, skleisdami nepagrįstą baimę.


Oficiali informacija apie ugnikalnio Agung situaciją galima rasti/ gauti šiais kanalais (nors viskas indoneziečių kalba, tačiau galima pasinaudoti „google translate“ pagalba). Anglų k. informatyvus šis Facebook’o puslapis (informacija kartais šiek tiek vėluoja, tačiau yra objektyvi, reali ir atitinka skelbiamą informaciją indoneziečių kalba).

Ugnikalnio Agung oficiali informacija
Tekste kartu prašoma neskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos

 

Neatlaikiau savo smalsumo ir nuvykau į Amedą pamatyti suaktyvėjusį Agungą iš arti. Štai kaip viskas atrodė šalia ugnikalnio Agungo.